Baigėsi tarptautinės narų išminuotojų pratybos

Pratybų tikslas – treniruotis rasti, atpažinti ir neutralizuoti improvizuotus sprogstamuosius užtaisus vandenyje, po vandeniu ir sausumoje. 

Šiemet treniravosi narai išminuotojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Portugalijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, savo pajėgas skyrė Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė, bendradarbiauta su Karinėmis oro pajėgomis, Dr. Jono Basanavičiaus Karo medicinos tarnybos medikais.

Pratybų metu Portugalijos narai išminuotojai, dislokuoti LDK Butigeidžio dragūnų batalione, Baltijos jūroje sunaikino nuo Antrojo pasaulinio karo likusią Vokietijos inkarinę miną, tūnojusią 25 metrų gylyje.

Minos neutralizavimo operaciją koordinavo Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų komanda.

Paskutinį kartą pratybos Lietuvoje vyko 2016 m., 2017 m. narai išminuotojai treniravosi Estijoje, pernai – Latvijoje.

Povandeninių veiksmų komandos vado pavaduotojo kpt. ltn. Irmanto Medučio teigimu, paruošti narą išminuotoją trunka apie 3–5 metus, kartais ir ilgiau.

Tikrinamos kario charakterio savybės, vandens, uždarų patalpų ir kitos baimės, motyvacija ir gebėjimas dirbti komandoje, naras turi būti geros fizinės formos, turi pereiti ne vienus mokymus, paraleliai kaupdamas patirtį po vandeniu.

Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu sunaikinta apie 3 proc. Baltijos jūroje buvusių minų, po karų – 5–10 proc. Jūrinės minos buvo dedamos iki 60-ies metrų gylyje siekiant maksimalaus jų efektyvumo. 

Šios minos vis dar kelia didžiulį pavojų: 2005 m. Šiaurės jūroje Belgijos žvejai tinklais atsitiktinai ištraukė miną, jai sprogus žuvo keturi žmonės. Tokių nelaimingų atsitikimų yra buvę ir daugiau.