Balandžių paštui gresia vaiduoklio likimas

Uostamiesčio savivaldybės administracija politikams siūlo atšaukti sprendimą pirkti pašto patalpas, kurioms įsigyti buvo numatyta 87 tūkst. eurų.

„Pašto skyrių AB Lietuvos paštas uždarė praėjusių metų pavasarį. Buvo apsispręsta tas patalpas pirkti, panaudoti turizmui, edukacijai, tačiau valstybės bendrovė iki šiol nesugebėjo pateikti savivaldybei jokio konkretaus pardavimo pasiūlymo. Biudžete buvo numatyti pinigai, juos galėjome panaudoti kad ir darželiams remontuoti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė merijos Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Kilo sujudimas

Apie sprendimą nebeišlaikyti patalpų Klaipėdoje, Aukštojoje gatvėje, ir naikinti šį filialą Lietuvos paštas pranešė pernai pavasarį. Teigta, kad uostamiestyje veikia apie 10 pašto skyrių, o padalinys senamiestyje – pernelyg didelė našta. Be to, už 600 metrų, Liepų gatvėje, veikia centrinis paštas.

Tuomet sukilo iniciatyvūs klaipėdiečiai. Žmonės ėmė reikalauti, kad vienintelis pašto filialas senamiestyje nebūtų uždarytas arba bent jau neparduotos jo patalpos. Baimintasi, kad kitaip jos gali būti paverstos paprastu biuru, greitojo maisto užkandine arba alkoholio parduotuve.

Klaipėdos miesto politikai sutiko, jog unikaliomis vadinamos 102 kv. m ploto Balandžių pašto patalpos yra svarbios, todėl nuspręsta pradėti derybas su AB Lietuvos paštu dėl jų įsigijimo.

„Buvo įvardyta 87 tūkst. eurų suma, ji rezervuota miesto biudžete. Tie pinigai ilgiau nei metus taip ir „kybojo“. Siuntėme Lietuvos paštui gal penkis raštus ir prašėme pateikti oficialų patalpų pardavimo pasiūlymą, kaip to reikalauja teisės aktai. Pernai gruodį mums buvo atsakyta, kad bendrovė neatsisako planų ateityje parduoti paštą, tačiau dėl užtrukusių derybų negali pateikti visų prašomų dokumentų. Tos derybos esą susijusios su turtinėmis teisėmis į pašto patalpose esančias meno vertybes ir kūrinius“, – aiškino E. Simokaitis.

Išties pašto patalpose yra įdomių baldų ir menininko Vytauto Karčiausko kūrinių.

Pasiūlė nuomotis

Šių metų birželį Lietuvos pašto vadovybė netikėtai oficialiai pasiūlė Klaipėdai Balandžių pašto patalpas kartu su jose esančiais meno kūriniais nuomotis už 750 eurų per mėnesį.

„Tačiau mes juk ne apie nuomą kalbėjome. Buvo priimtas politinis sprendimas patalpas ne nuomotis, o jas pirkti. Tad derybos vėl nevyko. Neseniai gavome dar vieną raštą. Jame teigiama, kad bendrovė paštą parduotų, bet reikia atlikti naują vertinimą. Tuomet iš kur atsirado 87 tūkst. eurų suma, kurią patvirtino miesto taryba? Gal atlikus vertinimą patalpų pardavimo kaina bus gerokai didesnė? Kiek laiko truks vertinimas? Ar tuomet taryba sutiks pirkti patalpas? Manome, kad reikia atšaukti tarybos sprendimą pirkti patalpas ir tuos pinigus panaudoti kitoms reikmėms“, – teigė merijos atstovas.

Esą jei Lietuvos paštas pagaliau parengs oficialius pardavimo dokumentus, nustatys naują kainą, tada vėl bus galima kreiptis į miesto tarybą ir svarstyti, ar verta Klaipėdai investuoti į Balandžių paštą. Juoba kad ten nėra šildymo, patalpos – neremontuotos.

„Paštui remontuoti ir pritaikyti lankytojams reikėtų dar apie 100 tūkst. eurų. Be to, turi būti teisiškai išspręstas meno vertybių klausimas“, – pridūrė E. Simokaitis.

Vizijų netrūko

Sprendimui nebepirkti pašto patalpų nepritarusio uostamiesčio tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkas Arvydas Cesiulis „Lietuvos žinioms“ teigė, jog derybos vis dėlto turėtų būti tęsiamos.

„Tos patalpos – senamiesčio širdyje. Būtų apmaudu, jei jos liktų nepanaudotos. Lietuvos paštas elgiasi negražiai: iš pradžių pats pasiūlė pardavimo kainą, o dabar kalba apie naują turto vertinimą. Pamatė, kad Klaipėdai šio objekto reikia ir, matyt, nori pakelti kainą. Derybos buvo tarsi imituojamos, per tuos pusantrų metų valstybės valdoma bendrovė galėjo išspręsti visus teisinius niuansus, sutvarkyti visus dokumentus. Tačiau ji to nepadarė ir pradeda naujas procedūras. Jei jos tęsis iki begalybės, miestas tikrai nebepirks tų patalpų“, – aiškino politikas.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas „Lietuvos žinioms“ yra sakęs, jog tikrai nenorima, kad Aukštojoje gatvėje, šalia jaukių sendaikčių parduotuvių, meno galerijų, buvusio pašto patalpose įsikurtų alkoholio prekybos taškas, kebabinė ar pigių drabužių parduotuvė.

Svarstyta, kad įsigijus pašto patalpas jos galėtų būti perduotos arba Turizmo informacijos centrui (TIC), arba Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui (KKKC).

TIC direktorė Romena Savickienė yra minėjusi, jog siųsti atvirukus su uostamiesčio vaizdais į įvairias pasaulio šalis – užsieniečių itin mėgstama atrakcija. Perimtas pašto filialo patalpas Klaipėdos senamiestyje būtų siekiama pritaikyti turizmui.

„Paštas turi unikalų spaudą, o ranka parašyti laiškus artimiesiems ir juos išsiųsti tampa vis populiariau. Neabejoju, kad turistai į Balandžių paštą eitų vien dėl to spaudo, aplinkos“, – teigė ji.

KKKC vadovas Ignas Kazakevičius „Lietuvos žinioms“ aiškino, esą pašto patalpose išties būtų galima plėtoti turistinę, kultūrinę veiklą, kuri turėtų būti susijusi su pašto funkcijomis.

„Siūlytume bendradarbiaujant su Klaipėdos dizaino centru įsteigti pašte originalias atvirukų kūrybines dirbtuves. Ten būtų vykdoma turistams įdomi meninė veikla. Pasaulyje yra net judėjimas, pavadintas „Mail Art“. Tarkime, užkoduojame tam tikrą maršrutą pagal meridianus ar lygiagretes. Atvirlaiškis keliauja per pasaulį, aplanko skirtingas šalis ir jau su jų spaudais grįžta, taip garsindamas Klaipėdą. Dar būtų galima pagalvoti apie ekspozicines erdves“, – pasakojo KKKC vadovas.