Anot vicemero A. Barbšio, jam ir daliai visuomenės kilo tam tikrų klausimų po to, kai vienoje iš žiniasklaidos priemonių buvo paskelbta ir per socialinius tinklus išplatinta, kaip paaiškėjo, tikrovės neatitinkanti informacija, neva šios trąšos esančios kitokios, nei kraunamos kitose Klaipėdos uosto įmonėse, pavojingesnės, kad jų neva nepriėmė kiti uostai, todėl jos buvusios atgabentos į Klaipėdą.
Pasitarime dalyvavę "Begos" valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis ir generalinis direktorius Laimonas Rimkus dokumentais paneigė paskleistą gąsdinančią dezinformaciją.
Nėra pagrindo nerimauti
"Pasikviečiau "Begos" atstovus, nes norėjau įsitikinti, koks krovinys kraunamas. Pagal "Begos" pateiktą informaciją nėra pagrindo nerimauti. Jie parodė sertifikatą, patvirtinantį, kad jos kraunama amonio salietra yra nesprogi. Be to, jos sudėtis yra tokia pati, kaip ir Lietuvoje "Achemos" gaminamos salietros. Kadangi tas krovinys skirtas ir Lietuvos vartotojams, abejonių, kodėl jis atplukdytas į Klaipėdą, nebekyla. Manau, kad jeigu bus laikomasi visų saugos taisyklių, kurios numatytos "Begai" duotame leidime, problemų neturėtų būti. Su "Begos" atstovais kalbėjome ir apie tai, kad jeigu skleidžiama neteisinga informacija, kompanija turi operatyviau reaguoti ir ją paneigti", - sakė A. Barbšys.
Pasitarime pas vicemerą dalyvavo ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vyriausiasis dispečeris Aleksandras Kaupas. Jis patvrtino, kad "Bega" turi visus leidimus krauti tokį krovinį. Be to, Uosto direkcija skiria tam papildomą dėmesį ir dukart per dieną kontroliuoja, kaip laikomasi tų reikalavimų. Anot "Begos" atstovų, tai tik patvirtina, jog viešoje erdvėje nuskambėjęs teiginys, neva krovinys buvo priimtas slapta, yra toli nuo realybės.
"Uosto direkcija yra dar labiau sugriežtinusi uoste perkraunamų ir laikinai saugomų amonio nitrato trąšų kontrolę. Atliekame papildomas šių trąšų iškrovimo, pakrovimo, judėjimo ir laikino saugojimo apžiūras. Visus Klaipėdos uoste kraunamus pavojinguosius krovinius, tarp jų ir amonio nitrato trąšas, nuolat stebime skaitmeniniame žemėlapyje. Ši sistema skaitmeniniu pavidalu leidžia matyti krovinių išdėstymą, realiu laiku matomi visų uoste esančių meteorologinių ir oro taršos stotelių duomenys, todėl bet koks taršos nuokrypis ar įvykusi galima avarija yra akimirksniu fiksuojama ir matoma, informacija operatyviai gali būti perduodama atsakingiems asmenims ir institucijoms. Tokių krovinių vežimą reglamentuoja tiek Lietuvos, tiek tarptautiniai norminiai aktai bei įstatymai, o kontrolę vykdo atsakingos institucijos", - teigia A. Kaupas.
Parodė granules
Anot L. Rimkaus, pagal Jungtinių Tautų (JT) pavojingų krovinių vežimo ekspertų komiteto klasifikaciją "Begoje" perkraunamam kroviniui suteiktas JT kodas Nr. 2067. Šis kodas nurodo, kad tai yra žemės ūkio paskirties trąšos, pagamintos naudojant amonio nitrato ir kitų neutralizuojančių ir stabilizuojančių neorganinių medžiagų mišinius. T. y. jos iš esmės nesiskiria nuo Lietuvoje gaminamų trąšų. Paneigdamas viešojoje erdvėje paskleistą prielaidą, esą iš Gruzijos importuojamų trąšų net spalva skiriasi, neva ji esanti rusva, L. Rimkus atvežė ir parodė vicemerui A. Barbšiui krovinio pavyzdį ir jis įsitikino, kad tai yra baltos spalvos granulės.
Kartu "Begos" atstovai vicemerui pateikė krovinio sertifikatą. Laikantis 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2003/2003 Dėl trąšų, dar iki laivui išplaukiant iš pakrovimo uosto buvo paimti krovinio mėginiai ir atlikti jo atsparumo detonacijai testai. Testus 2020 m. liepos 10-13 dienomis atliko ir krovinio sertifikatą išdavė pasaulinės korporacijos "Bureau Veritas" Estijos inspektoratas. Sertifikate pateiktas testų rezultatas: krovinys - nesprogus.
"Bega" per metus priima po 1-2 laivus su tokiu kroviniu. Jo krova yra reglamentuota tiek Europos Bendrijos, tiek Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais bei visa šūsnimi saugios amonio nitrato trąšų krovos dokumentų. Tiek įmonė, tiek atsakingi darbuotojai yra praėję specializuotas atestacijas, be to, ji kasmet yra tikrinama mažiausiai 14 skirtingų institucijų.
Iš viso Klaipėdos uoste amonio nitrato trąšas perkrauna 5 kompanijos, per metus jų perkraunama apie 0,5 mln. t, iš šio kiekio "Begoje" - iki dešimtadalio.
Amonio nitrato trąšos - baltos spalvos 1-4 mm dydžio granulės - importuojamos iš Gruzijos į Europos Sąjungos rinką vadovaujantis 2014 m. ES ir Gruzijos asociacijos sutartimi, kuria tarp ES ir Gruzijos yra įtvirtinta išsami ir visapusiška laisvosios prekybos erdvė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą