Be to, pritarta, kad Šiltnamių autobusų stotelės pavadinimą pakeistų Butigeidžio bataliono stotelė, ir sutiko, jog Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos iniciatorių Jono Budrio-Polovinskio ir Erdmono Simonaičio - atminimą būtina įamžinti.
Stalupėnų pavadinimas suteiktas kelių šimtų metrų naujai gatvelei, esančiai lygiagrečiai Arimų gatvei. Čia projektuojamas naujas gyvenamųjų namų kvartalas. Jau anksčiau komisija buvo nusprendusi, kad Arimų gatvės ateityje neliks, o šiame kvartale planuojamos dvi pagrindinės gatvės bus vadinamos Karaliaučiaus ir Gumbinės vardais. Kitoms gi gatvelėms nuspręsta suteikti pavadinimus, kurie sietųsi su Mažąja Lietuva.
Komisijos narė, istorikė Zita Genienė buvo įpareigota pasiūlyti pavadinimus. Ji pateikė Vatarkiemio, Lazdynėlių bei Stalupėnų variantus. Posėdyje dalyvavusiems kvartalo projektuotojams labai patiko Lazdynėlių pavadinimas, tačiau Savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Vytautas Nausėda priminė, jog mieste jau yra Lazdynų gatvė. Tad panašus pavadinimas nerekomenduotinas. Tuomet buvo pasirinktas Stalupėnų pavadinimas. Stalupėnai yra istorinis dabartinio Nesterovo miestelio Kaliningrado srityje pavadinimas. 1740-1743 metais Stalupėnuose dirbo Kristijonas Donelaitis.
Kitas komisijos posėdyje priimtas sprendimas buvo panaikinti klaidinantį Šiltnamių autobusų stotelės pavadinimą.
Šiltnamių stotelė yra Liepojos gatvėje, priešais Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados "Žemaitija" Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalioną. Kita autobusų stotelė yra Dragūnų. Pasak bataliono atstovės ryšiams su visuomene Jurgos Vaškevičienės, batalioną lanko daug ekskursijų ir dažnai kyla nesusipratimų, kurioje vietoje išlipti.
"Žmonės nelipa Šiltnamių stotelėje, o išlipa Dragūnų stotelėje", - sakė J. Vaškevičienė.
Komisija pritarė kariškių siūlymui pavadinti stotelę Butigeidžio bataliono vardu, o Savivaldybės administracijos Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus dar priminė, jog savo eilės laukia ir Slyvų stotelės pavadinimas. Jam taip pat reikia sugalvoti kitą vardą.
Diskusijų posėdyje sulaukė lietuvininkų bendrijos "Mažoji Lietuva" prašymas Lietuvos valstybės 100-mečio proga įamžinti J. Budrio ir E. Simonaičio atminimą. Bendrijos atstovai prašo, jog būtų sukurtos ir pakabintos atminimo lentos šiems politikos ir visuomenės veikėjams ant namo Sukilėlių gatvėje, kuriame buvo prefektūra. Komisijos posėdyje dalyvavęs menotyrininkas Petras Šmitas pažymėjo, jog J. Budriui atminti vertėtų sukurti biustą, nes atminimo lenta per menkas pagarbos ženklas.
Komisijos nariai pritarė, kad įamžinti J. Budrio-Polovinskio ir E. Simonaičio atminimą - būtina, priminė, jog jų vardais jau pavadintos gatvės. Dėl kitų įamžinimo formų ir vietos, kur tai padaryti, komisijos nariai pasiūlė kreiptis į profesionalus.
"Atminimo lentomis galime visą senamiestį nukabinėti, tačiau kas iš to? Laikas bėga ir estetinės sampratos, suvokimas keičiasi. Ieškoma kitokių įamžinimo formų. Juolab kad prefektūros pastatas dabar yra privati nuosavybė ir dėl bet kokių atminimo ženklų ant jo reikia tartis su savininkais", - sakė komisijos pirmininkas Vytautas Čepas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą