Idėjai statyti tiltą į Kuršių neriją praėjusią savaitę pritarė Neringos miesto taryba. Todėl uostamiesčio Tarybos nario Vyganto Vareikio teigimu, šiuo klausimu savo oficialią poziciją turėtų išsakyti ir Klaipėdos politikai.
"Tai labai svarbus klaipėdiečiams klausimas, - sakė V. Vareikis. - Nei meras, nei valdantieji neturėtų tylėti bei privalo išreikšti savo nuomonę."
Tuo metu mero pavaduotojo Artūro Šulco teigimu, prieš Tarybai išreiškiant savo bendrą poziciją dėl tilto į Kuršių neriją statybos, savo nuomonę pirmiausiai turėtų išsakyti klaipėdiečiai. Todėl šiuo klausimu pavasarį ketinama surengti visuotinę gyventojų apklausą.
"Mes šiai dienai nematome jokių ekonominių prielaidų šiam tiltui pastatyti. Mūsų skaičiavimais, jo pastatymas su papildoma infrastruktūra kainuotų apie 300 milijonų litų. O mes puikiai žinome, kad visam Klaipėdos kraštui, ne tik miestui, šiandien yra daug svarbesnių infrastruktūros projektų - Baltijos prospektų sankryžų rekonstrukcija, pietinio aplinkelio statybos ir panašiai, - sakė A. Šulcas. - Tačiau aš visada sakau, kad politikas, kuris neatsižvelgia į gyventojų nuomonę, yra miręs."
Pernai vykdyta pirmoji klaipėdiečių visuotinė apklausa didelio pasisiekimo nesulaukė.
"Manome, kad antroje apklausoje dalyvaus daugiau klaipėdiečių. Juolab kad tilto klausimas tikrai labiau motyvuos gyventojus dalyvauti apklausoje, - svarstė A. Šulcas.
Istorija
Diskusijos dėl tilto į Kuršių neriją statybos atgimė aktyvėjant laivybai Klaipėdos uoste ir ruošiantis priimti suskystintas gamtines dujas gabenančius laivus. Susisiekimo ministro įsakymu yra sudaryta speciali darbo grupė tilto statybos ir AB "Smiltynės perkėla" iškėlimo alternatyvoms įvertinti. Tilto idėjai labiausiai priešinasi aplinkosaugininkai, teigdami, kad dėl pastatyto tilto ženkliai išaugs transporto srautai į UNESCO saugomą teritoriją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą