Didinti Klaipėdos miestą nenaudinga?

Preliminariais skaičiavimais, per kelerius pastaruosius metus iš Klaipėdos miesto į rajono gyvenvietes išsikraustė apie 16 tūkst. žmonių. Nuo 2007 metų mieste gyventojų sumažėjo apie 22 proc., o Klaipėdos rajone jų skaičius padidėjo apie 14 proc.

Viena iš gyventojų netekties problemų yra ta, jog išsikraustę į rajoną miestiečiai atiduoda jam gyventojų pajamų mokesčius, nors ir toliau naudojasi uostamiesčio infrastruktūra.

Mokesčiai tenka rajonui

Per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos mieste nesurinkta 2 mln. 277 tūkst. Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 471 tūkst. Eur nekilnojamojo turto mokesčio. Didžiausias gyventojų pajamų mokesčio surinkimo trūkumas, anot Klaipėdos savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės, susidarė po jo perskirstymo.

"Klaipėdos savivaldybė gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planą šiuo metu viršija 5 procentais, tačiau nebuvo planuota, jog tiek daug lėšų teks pervesti į kitas savivaldybes. Pagal pateiktas deklaracijas už 2014 metus, iki šių metų liepos 1 dienos Klaipėdos mieste dirbančių asmenų mokesčiai buvo pervesti į tas savivaldybes, kuriose jie deklaravę gyvenamąją vietą.

Šiais metais iš Klaipėdos miesto pervesta 1,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio, praeitais - tik 400 tūkst. Eur. Toks skirtumas susidaryti galėjo todėl, kad pernai Mokesčių inspekcija pervedė mažiau nei turėjo, arba dėl to, kad pasikeitė darbo jėga - daugiau žmonių atvyksta dirbti į Klaipėdą iš rajono ar kitų savivaldybių", - svarstė A. Špučienė.

Kaimas mieste

Kodėl nesugrąžinus į miestą pabėgėlių prijungiant priemiesčių gyvenvietes prie miesto? Paskutinį kartą prieš 19 metų taip buvo pasielgta su Tauralaukio gyvenviete. Ji buvo prijungta prie Klaipėdos, nes Tauralaukio gyventojai naudojosi miesto paslaugomis.

Per 19 metų Tauralaukio ribos išsiplėtė, iškilo naujas kvartalas, pristatyta kotedžų, daugiabučių, tačiau kai kurie vietos bendruomenė atstovai tvirtina nesidžiaugiantys miesto statusu.

"Kaip buvome pakraštys - taip ir likome, - atsidūsta Tauralaukio seniūnaitė Silvija Norkaitienė. - Miesto Savivaldybė neskiria dotacijų Tauralaukiui. Iki šiol dauguma kelių neasfaltuoti, pagrindinė gatvė neturi šaligatvių, perėjų. Miesto autobusas sustoja keturiose stotelėse, tačiau tik vienoje yra stogas.

Neturime nei bendruomenės namų, nei bibliotekos, vaikai progimnazijoje iki šiol neturi sporto salės, gyvenamųjų namų pašonėje kyla prekybos centras, o aplinkiniai gyventojai nebuvo informuoti apie tai. Nėra net informacinio stendo, kur pateikti svarbią informaciją gyventojams", - vardino bėdas seniūnaitė.

Priemiesčiai išlaiko rajoną

Pagal šiuo metu galiojantį Administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą gyvenamųjų vietovių ribas keičia šalies Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybių tarybų siūlymus, pateiktus įvertinus vietos gyventojų nuomonę.

Sendvario seniūnijos, kuriai priklauso arčiausiai Klaipėdos miesto įsikūrusios Gindulių, Klemiškės, Mazūriškių, Trušelių, Klipščių, Aukštkiemių gyvenvietės, seniūnė Loreta Kuprienė patvirtino, jog dauguma šios seniūnijos gyventojų - naujakuriai, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia Klaipėdos mieste.

"Yra įvairių nuomonių. Vieni galbūt norėtų priklausyti miestui, kiti - rajonui, tačiau realių nepatogumų dėl to nekyla ir per ketverius mano darbo metus niekas nesikreipė su prašymu prisijungti prie miesto", - sakė L. Kuprienė.

Pasak pašnekovės, Sendvario seniūnijoje šiuo metu gyvena 6 tūkstančiai gyventojų, ir jų skaičius tik auga.

"Pagrindinės mūsų problemos susijusios su kelių asfaltavimu, priežiūra, apšvietimu, šaligatvių įrengimu. Šeimos su mažais vaikais pageidautų tankesnių viešojo transporto maršrutų, tačiau žmonės su šiais nepatogumais taikosi ir teigia, jog Klaipėdos rajone gyventi gera, jie čia įsikuria patraukliuose namukuose.

Galbūt tapę miesto teritorija gautume daugiau lėšų infrastruktūrai gerinti nei turėdami kaimo gyvenvietės statusą, tačiau rajonas savo gyvenvietes saugo. Prarasti priemiesčių gyvenvietes Klaipėdos rajonui būtų skaudu, nes Kretingalės, Sendvario, Dauparų, Kvietinių ir Dovilų seniūnijos jį išlaiko", - mano seniūnė.

L. Kuprienė paminėjo, jog nepatogumų vietiniai gyventojai patiria daugiau ne dėl išorinių, o dėl vidinių rajono seniūnijų ribų.

"Kai kurių Kretingalės seniūnijos gyvenviečių gyventojams arčiau mūsų seniūnija nei Kretingalė, sudėtinga kelio, kurį perpus dalinamės su Dovilų seniūnija, priežiūra", - teigė ji.

Norėjo, bet buvo atbaidyti

Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas prisiminė, kad tiek Palangoje, Kretingoje, tiek ir Klaipėdoje buvo kalbėta apie susijungimą su uostamiesčiu, tačiau neoficialios gyventojų apklausos parodė, jog žmonės to nenori.

"Niekada niekas nepasakė, kad Klaipėdoje gerai, o Gargžduose - blogai. Prieš keletą metų buvo bėdų dėl kelių priežiūros, tačiau dabar finansavimas šiai sričiai padidintas ir infrastruktūra prižiūrima. Aptarnavimas, paslaugos rajone gyventojus tenkina. Vienas svaresnių rajono gyventojų argumentų - mieste padidėtų žemės mokestis", - sakė seniūnas.

Pašnekovas prisiminė, jog Naujosios Kalotės naujakuriai buvo iškėlę prisijungimo prie Klaipėdos miesto idėją, nes fiziškai jaučiasi artimesni miestui nei rajonui, tačiau idėja nebuvo realizuota.

Buvusi Naujosios Kalotės gyvenamųjų savininkų bendrijos pirmininkė Larisa Padavičienė patvirtino, jog iš tiesų naujakuriai entuziastingai norėjo prisijungti prie Klaipėdos miesto.

"Pagrindinis mūsų motyvas buvo noras, kad atsirastų maršrutinis autobusas. Tačiau atsirado niuansų, kurie atbaidė. Tai - priverstinis prisijungimas prie centralizuotos vandens sistemos. Kodėl mes, turėdami gyvą vandenį iš gręžinių, turėtume tenkintis kelis kartus valytu vandeniu iš vandentiekio? Mieste didesni mokesčiai už šiukšlių surinkimą. Pagaliau administracinių paslaugų kokybė Klaipėdos mieste - Savivaldybėje, Pasų poskyryje - daug prastesnė nei rajone. Geriau jau sugaišti daugiau laiko kelyje iki Gargždų nei laukti eilėse Klaipėdos mieste. Pagaliau atsirado ir autobusas, kuris stoja kitoje gatvės pusėje, tad nusprendėme likti rajone", - dėstė pašnekovė.

Ji pati teigė dirbanti Klaipėdoje, čia leidžianti ir vaiką į mokyklą.

Nėra iniciatyvos

Viena paradoksaliausių teritorijų - šalia Palangos plento Klaipėdos miesto pusėje įsikūręs, tačiau Klaipėdos rajonui priskirtas naujas gyvenamųjų namų rajonas Žaliasis Slėnis. Vienas iš šio vietos vystytojų Rolandas Norvilas pasakojo, jog nustebo sužinojęs, kad teritorija nepriklauso miestui, ir teigia, kad toks pats siurprizas buvo ir naujakuriams, kurie tik dokumentus formindami sužinojo, jog tampa kaimiečiais.

"Visi esame miestiečiai, dirbame Klaipėdoje, vaikus į darželius, mokyklas leidžiame Klaipėdoje, bet apsimetinėjame kaimiečiais. Jeigu vyktų referendumas, manau, kad dauguma pasisakytų už prisijungimą prie miesto, nes dauguma turime vaikų ir patiriame nepatogumų registruodami juos į švietimo įstaigas. Turime prisitaikyti prie esamos tvarkos, registruotis pas draugus, gimines mieste.

Žinoma, pakiltų žemės mokestis, pabrangtų mašinos draudimas perėjus į miesto teritoriją, tačiau šiame rajone gyvenantiems žmonėms, manau, tai nebūtų problema. Juolab kad pakiltų ir nekilnojamojo turto vertė. Tiesiog nėra kas inicijuotų referendumą. Matyt, miestui mūsų nereikia", - svarstė R. Norvilas.

"Klaipėdoje viskas apsunkinta"

Kritikos Klaipėdos miestui pažėrė ir kitos naujos gyvenvietės - "Svajonių kranto", kuri įkurta iš karto už vadinamojo Palangos plento, vystytojai. UAB "Visio Futuri" komercijos direktorius Raimundas Mikalkėnas prisiminė, kaip prieš dešimtmetį ieškojo teritorijos naujai gyvenvietei.

"Norėjome ją įkurti Klaipėdos mieste, iki šiol plytinčiuose laukuose tarp technikumo ir Tauralaukio, tačiau tuomet mums buvo pasakyta: jeigu neturite 20 ha žemės - nė nesvajokite. Ar įsivaizduojate, kiek toks sklypas kainuotų Klaipėdos mieste? Su banko paskola įsigijome 3 ha Klaipėdos priemiestyje rajonui priklausiusios žemės ir pradėjome statybas. Po to prie mūsų prisijungė kiti sklypų savininkai, įmonės.

Šiandien "Svajonių kranto" gyvenvietė viena sparčiausiai besivystančių Klaipėdos rajone. Ne tik namai pastatyti, bet ir asfaltuoti keliai nutiesti, apšvietimas įrengtas, moderni krepšinio aikštelė. Planuojame prekybos centro statybas, parašėme paraišką su rajono Savivaldybe Europos Sąjungos paramai gauti dėl dviračių takų infrastruktūros įrengimo", - gyrėsi pašnekovas.

R. Mikalkėnas teigė, jog svarstytų prisijungimo prie miesto galimybę, jeigu Savivaldybė pasiūlytų palankiomis sąlygomis perimti gyvenvietėje sukurtos infrastruktūros išlaikymą, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybė, anot jo, labiau linkusi bendradarbiauti.

"Klaipėdoje viskas labai apsunkinta. Pusę metų rinkome parašus, kad važiuotų iki gyvenvietės miesto viešasis transportas. Žmonės prie Savivaldybės su transparantais stovėjo. Ar galima su tokia Savivaldybe bendradarbiauti?" - kalbėjo R. Mikalkėnas.

Politinis klausimas

Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mildos Žekonytės teigimu, miesto teritorijos plėtra - politinis klausimas.

"Urbanistiniu požiūriu toks dirbtinis teritorijų prijungimas nepasitvirtina. Rytų Vokietijoje buvo tokia situacija po Antrojo pasaulinio karo. Kai neliko didelės dalies gyventojų, buvo jungiami dideli teritoriniai vienetai, tačiau ta praktika nepasitvirtino", - pateikė pavyzdį M. Žekonytė.

Pašnekovė patikino, kad Klaipėdos savivaldybėje šiuo metu nėra konkrečių planų prijungti vieną ar kitą rajonui priklausančią teritoriją.

"Tikriausiai ir rajonas nenorėtų atiduoti, pavyzdžiui, Žaliojo Slėnio, nes tai - mokesčių mokėtojai", - svarstė Savivaldybės tarnautoja.

Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Tamašauskienė taip pat patikino, jog rajono išorinių ribų keisti neketinama, tačiau bus analizuojama esama situacija ir tikslinamos vidinės ribos tarp rajono seniūnijų, gyvenviečių, kaimų.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas šiai paslaugai ir lapkričio pradžioje bus atplėšti vokai su pasiūlymais.

Vieni galbūt norėtų priklausyti miestui, kiti - rajonui, tačiau realių nepatogumų dėl to nekyla ir per ketverius mano darbo metus niekas nesikreipė su prašymu prisijungti prie miesto.

Loreta KUPRIENĖ, Sendvario seniūnė

KOMENTARAS

"Klaipėdą reikia ne plėsti, o skaidyti"

Simonas GENTVILAS, Klaipėdos miesto tarybos narys, Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas
Vakarų pasaulyje nėra skirtumo, kurioje savivaldybėje gyveni. Stokholme yra 26 savivaldybės, Briuselyje - 18. Lietuvos valstybės politika tokia, kad geriau gyvena mažos savivaldybės. Neringos, Birštono, Pagėgių savivaldybės gauna daugiau pinigų nei klaipėdiečiai, kurie uždirba daugiausiai po vilniečių. Tad galbūt būtų tikslinga skaidyti Klaipėdos miesto savivaldybę į kokias keturias mažesnes savivaldybes? Tuomet, pavyzdžiui, Melnragė ir Giruliai, pasiskelbę atskira kurortine savivaldybe, gautų tokias pat investicijas kaip Neringa.
Rimtai kalbant, manau, kad gyventojų daugės tik tada, kai bus sukurtos palankios ekonominės sąlygos ir atsiras daugiau darbo vietų. Kaip tai padaryti, spręs jau pradėta rengti Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategija. Taip pat manau, kad patrauklumo miestui suteiktų tokių prestižinių teritorijų kaip Melnragė, "Memelio miesto" teritorija, Dangės upės pakrantės išvystymas ir gyvenamojo būsto jose pasiūlymas.
Žinoma, nelogiška yra paties Klaipėdos miesto teritorijų plėtra. Kodėl miesto urbanistai neleido vystyti teritorijų, esančių kairėje plento pusėje už Miesto ligoninės? Klaipėdos rajonas tuo metu elgėsi populistiškai ir leido statyti bet kur, bet kaip ir be jokios infrastruktūros. Siekiant užtikrinti Klaipėdos rajono gyventojams tokias pat paslaugas kaip mieste, neseniai Klaipėdos miesto ir rajono merai pasirašė ketinimų protokolą. Juo Klaipėdos rajono savivaldybė įsipareigoja išplėsti viešojo transporto maršrutus į priemiesčius ir kompensuoti už savo gyventojų naudojimąsi šiomis paslaugomis. Susitarta ir dėl dviračių takų plėtros Karklės gyvenvietėje. Mainais į tai Klaipėdos miestas atiduoda iš Europos Sąjungos gautus pinigus vandentvarkos sistemai, nes miestas jau ją susitvarkė. Išsprendus šias problemas, gyventojams nebus skirtumo, kur gyventi: mieste ar rajone.