Atbudusi gamta verčia mus ne tik grožėtis besikeičiančiais gamtos reiškiniais, bet ir pasirūpinti savo sveikata. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – NVSC) specialistai kasmet kovo–lapkričio mėnesiais kas 10 dienų atlieka iksodinių erkių aktyvumo ir gausos stebėseną Girulių miške (Klaipėdos m.) esančiame erkių stebėjimo stacionare. NVSC specialistai per š. m. kovo mėn. atliko 3 stebėjimus Melnragės miške ir pirmosios erkes buvo pastebėtos kovo 29 d. (2018 m. – balandžio 5 d.).

Erkių platinamų ligų sukėlėjus perneša iksodinės erkės, kurios paplitusios visuose Lietuvos regionuose. Erkių aktyvumo sezonas prasideda ankstyvą pavasarį ir tęsiasi iki vėlyvo rudens. Erkės aktyvios tampa tuomet, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia septynis laipsnius šilumos. Visiškai neaktyvios erkės būna esant neigiamai aplinkos temperatūrai, sniegui. Aktyvi erkė paprastai randama ant žolės stiebo 10–20 cm aukštyje, gali būti randama iki 1 metro aukštyje. Ypač didelė erkių įsisiurbimo rizika kyla leidžiant laiką gamtoje – soduose, prie vandens telkinių, miškuose, parkuose, skveruose. 

Erkių platinamų ligų statistika

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamentas per 2018 m. Klaipėdos apskrityje užregistravo 139 erkių platinamų ligų atvejus, t. y. 29 – erkinio encefalito ir 110 – Laimo ligos atvejų. Klaipėdos apskrityje 2019 m. sausio – kovo mėnesiais buvo užregistruoti 4 Laimo ligos atvejai, erkinio encefalito atvejų neregistruota.

Efektyviausias būdas apsisaugoti nuo erkinio encefalito – skiepai

Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai, todėl visiems gyventojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Vaikus rekomenduojama skiepyti sulaukus vienų metų amžiaus. Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Yra keletas erkinio encefalito vakcinacijos kalendorių. Tačiau visi jie susideda iš dviejų pagrindinių dalių, t. y. pirminės (bazinės) vakcinacijos bei kitų vėlesnių, poveikį sustiprinančių dozių. Pirminei (bazinei) vakcinacijai visiškai užbaigti yra reikalingos trys skiepų dozės. Dažniausiai pagal rekomenduojamą tvarką skiepijama 1–3 mėnesių intervalu tarp pirmojo ir antrojo skiepo bei atitinkamai 5–12 mėnesių intervalu tarp antrojo ir trečiojo skiepo. Imunitetas palaikomas su poveikį sustiprinančiomis skiepų dozėmis: pirma dozė suleidžiama praėjus 3 metams po pirminės (bazinės) vakcinacijos, vėliau reikalinga 1 vakcinos dozė kas 5 metus.

Vakcinaciją galima pradėti bet kuriuo metų laiku, tačiau pirmąsias dvi vakcinos dozes rekomenduojama atlikti žiemos sezono metu arba ankstyvą pavasarį, tam, kad pirminis imunitetas susiformuotų dar prieš erkių aktyvumo sezono pradžią. Žmogus tampa visiškai apsaugotas nuo erkinio encefalito praėjus 2 savaitėms nuo antrosios dozės suleidimo.

Daugėja asmenų pradėjusių skiepytis nuo erkinio encefalito

Pastaraisiais metais stebimas Klaipėdos apskrities gyventojų, pradėjusių skiepytis nuo erkinio encefalito, skaičiaus didėjimas. 2016 m. Klaipėdos apskrityje nuo erkinio encefalito pradėjo skiepytis 2544 asmenys (954 vaikai ir 1590 suaugusiųjų), 2017 m. – 3214 asmenų (1117 vaikų ir 2007 suaugusieji), 2018 m. – 3153 asmenys (987 vaikai ir 2166 suaugusieji), 2019 m. sausio–vasario mėnesiais – 195 asmenys (34 vaikai ir 161 suaugęs).

Apsisaugojimo priemonės

Nuo Laimo ligos vakcinos dar nėra – reikia saugotis erkės įsisiurbimo. Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesius ir uždarus drabužius (viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis, prigludusiomis rankovėmis, o kelnių klešnių apačia – prigludusi prie kūno), kad erkė nepatektų ant kūno, o patekusią ant rūbų būtų galima lengvai pastebėti. Drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Svarbu nepamiršti, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti naudojimo instrukciją ir priemonę naudoti pagal gamintojo / tiekėjo nurodymus. Miške rekomenduojama vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiog ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę, kilimėlį ar kitą turimą medžiagą. Grįžus į namus reikėtų atidžiai apžiūrėti savo kūną, ypač erkių mėgstamas kūno vietas: kojas, pažastis, juosmens sritį, galvą, kaklą ir ausis. Po to rekomenduojama  nusiprausti po dušu.

Taip pat labai svarbu tinkamai prižiūrėti parkus, poilsiavietes, dažnai žmonių lankomus miškus, sodus, gyvenamųjų namų teritorijas: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, išvežti arba sudeginti miško darbų atliekas, nupjautą žolę, praplatinti pasivaikščiojimo takus, ypač tuos, kurie veda link vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių.

Erkinio encefalito prevencijai vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Įsisiurbusią erkę nedelsiant pašalinkite

Aptikus erkę, būtina ją kuo greičiau ištraukti. Erkės nereikėtų tepti jokiais skysčiais, nespausti jos pilvelio. Pinceto pagalba sučiupti erkę kuo arčiau galvos ir truktelėti atgal. Pasižymėkite erkės įsisiurbimo dieną ir stebėkite bendrą sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją ir informuokite apie erkės įsisiurbimo dieną. Tai palengvins nustatyti ligos diagnozę.