Nuo pavasario Memelburgo (Klaipėdos) piliavietę vėl tyrinės archeologų komanda – šįkart kasinėjimai vyks šiaurinėje kurtinoje.
Tikimasi atskleisti iki šiol neįmintas paslaptis apie viduramžių Klaipėdą, kuri pradėjo formuotis priešpilyje, ir galbūt atsakyti į dešimtmečius kamuojantį klausimą: ar Livonijos ordinas statė pilį kuršių gyvenvietės vietoje?
Klaipėdos miesto savivaldybė jau yra numačiusi archeologiniams tyrimams ir kurtinos statybų darbams šiemet skirti 1,465 mln. eurų. Baigus mokslinius tyrimus planuojama sujungti du bastionus aukštu žemės pylimu (kurtina) ir po juo įrengti unikalias muziejines patalpas.
Šioje vietoje po kelių mėnesių archeologai tyrinės senosios Klaipėdos paslaptis.
Tikimasi intrigos
2014 metais Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos ir gynybinio griovio vietoje atliekant archeologinius kasinėjimus aptikta net 32 tūkst. radinių. Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) 10 archeologų ir 20 kasėjų rado apie 200 Vokiečių ordino arbaletų strėlgalių, per 800 žvejybos kabliukų, 200 tinklų pasvarų, 13 tūkst. geležinių vinių, 4 tūkst. įvairiausių puodų šukių, monetų, apie 30 segių, kitokių papuošalų, ginklų ir kitų nuo XIII amžiaus vidurio iki XVII amžiaus tiek ordinui, tiek kuršiams priskiriamų artefaktų.
Todėl nauji kasinėjimai piliavietės teritorijoje jau dabar žadina smalsumą, nes radinių ir vėl gali būti daugybė. Šįkart mokslininkai darbuosis šiaurinės kurtinos vietoje – ji gerai matyti nuo Pilies uostelio krantinės ties pasukamuoju tilteliu. Tai plotas tarp dviejų išlikusių bastionų.
Anot būsimų kasinėjimų vadovo archeologo dr. Gintauto Zabielos, tokios gausos radinių kaip rytinėje kurtinoje šiemet tikėtis neverta, tačiau intriguoja kiti aspektai. „Pastarąjį kartą – 2014 metais – dirbome gilaus gynybinio griovio, į kurį viduramžių žmonės metė nebereikalingus daiktus, vietoje. Šiaurinėje kurtinoje būta seklesnio griovio. Užpernai kasėme iki beveik 6 metrų gylio, o šiaurinėje kurtinoje po 2 metrų prasideda įžemis be kultūrinio sluoksnio. Vis dėlto įdomu jau vien tai, kad tyrinėsime senąją Klaipėdą“, – LŽ pasakojo jis.
2010 metais šiaurinėje kurtinoje vyko žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Per juos mokslininkai rado lentomis ir rąstais grįstą XV amžiaus gatvę. „Piliavietėje pirmosios bastėjos, gynybiniai pylimai įrengti tik XVI amžiaus pradžioje. Iki tol priešpilyje formavosi gyvenvietė, senoji Klaipėda. Abipus medinio grindinio, aptikto atliekant žvalgomuosius tyrimus, radome pastatų pėdsakų, tad turėsime galimybę ištyrinėti XIV-XV amžiuje buvusio, besikūrusio miesto vietą, jo užuomazgas“, – teigė G. Zabiela.
Prieš šešetą metų mokslininkai šiaurinėje kurtinoje rado ir židinio pėdsakų, kurie gali atskleisti visiškai naujų faktų apie Memelburgo pilies istoriją. „Tas židinys, kaip manome, yra XIII amžiaus. Daugybę metų mokslininkams ir visuomenei nedavė ramybės klausimas: ar Livonijos ordinas Dangės deltoje pastatė pilį plynoje vietoje, ar ant buvusios kuršių gyvenvietės? Ten, kur kasinėsime, XIII amžiuje buvo sala, aukštuma su smėlėtu gruntu. Būtent joje 1253 metais pastatyta mūrinė pilis. Jei mums pavyks aptikti įrodymų, radinių, kurie nukels į laikus prieš XIII amžiaus vidurį, galėsime sužinoti, ar toje saloje prieš pastatant pilį gyveno kuršiai“, – aiškino archeologas.
Įkurs muziejų
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius dr. Jonas Genys LŽ sakė, kad šiemet prasidėsiantys archeologiniai kasinėjimai šiaurinėje kurtinoje leis prisiliesti prie labai mįslingo, menkai žinomo viduramžių Klaipėdos istorinio tarpsnio. „Turime nemažai informacijos apie piliavietę nuo XVI amžiaus pirmosios pusės, kai ji buvo performuota į bastėjos tipo gynybinę tvirtovę. Tačiau iki tol medžiagos nėra daug. Per žvalgomuosius tyrimus rastas ir medinis grindinys, ir kauladirbio dirbtuvių fragmentai, bet atlikę detalius kasinėjimus turėsime išsamesnį vaizdą, koks buvo besikuriantis miestas“, – svarstė muziejaus vadovas.
Kai kasinėjimus šiaurinėje kurtinoje baigs archeologų komanda, darbo imsis statybininkai. „Tarp bastionų bus suformuota kurtina, o jos viduje įrengtas savotiškas betono sarkofagas. Toks, koks yra po rytine kurtina. Šiaurinėje planuojame įkurti unikalias muziejines erdves, rodyti dar nematytas ekspozicijas“, – dėstė J. Genys.
Vienoje dalyje po šiaurine kurtina bus atidengtas užkonservuotas jau minėtas medinis grindinys ir unikali archeologinė atodanga. „Lankytojams parodysime, kaip vykdomi archeologiniai kasinėjimai. Bus demonstruojamas perkasos pjūvis su realiai piliavietėje aptiktais radiniais – lygiai taip, kaip juos matė ir rado archeologas. Medžiagos turime labai daug, tad 2014 metų kasinėjimų laimikis atsidurs būtent toje ekspozicijoje. Ten bus tarsi sustabdyta mokslinių tyrimų akimirka su autentiškais vaizdais ir radiniais“, – intrigavo MLIM direktorius.
Kitoje dalyje po šiaurine kurtina planuojama pastatyti sumažintą XVI-XVII amžiaus Klaipėdos senamiesčio kvartalą. „Skveras tarp Didžiosios Vandens, Tomo, Vežėjų ir Pasiuntinių gatvių labai gerai ištyrinėtas. Šios vietovės tyrimų pagrindu atkursime buvusį vaizdą pagal tų laikų pastatų ir gatvių tinklo modelį“, – pasakojo J. Genys.
Trejų metų projektas
Klaipėdos miesto savivaldybės Projektų skyriaus vadovė Elona Jurkevičienė teigė, jog 2016-aisiais Klaipėdos biudžete numatyta skirti 1,465 mln. eurų šiaurinės kurtinos tyrimams ir statybų darbams. „Erdvių po šiaurine kurtina darbai šiemet nebus baigti, tik pradėti. O lėšų muziejinėms ekspozicijoms kurti ketinama ieškoti per Europos Sąjungos struktūrinius paramos fondus. Šiaurinės kurtinos atkūrimo ir pritaikymo visuomenei projektas truks apie 3 metus“, – informavo ji.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą