Atverti miestiečiams sovietmečių uždarą Klaipėdos piliavietę bei aplink ją esančią teritoriją nuspręsta dar 1994-aisiais Vyriausybei priėmus tai numatantį nutarimą. Per šiuos du dešimtmečius istorinė miesto širdis jau pasikeitė neatpažįstamai, tapo gausiai lankoma klaipėdiečių ir miesto svečių. Tačiau didžiųjų statybų, paversiančių šia vietą išskirtine Klaipėdos laisvalaikio ir poilsio bei turistų traukos zona, dar teks palaukti.
Atkurs kurtinas
Pagal uostamiesčio savivaldybės patvirtintą strateginę piliavietės atkūrimo viziją iš viso yra numatyti keli šios vietos atgimimo etapai, kurių galutinis - senosios pilies atstatymas.
Šiai dienai įgyvendinamas pirmasis piliavietės atkūrimo darbų etapas. Pasak šio etapo projektą rengusios bendrovės "Uostamiesčio projektas" vadovės Snieguolės Stripinienės, jau baigta centrinės piliavietės aikštės rekonstrukcija. Vienas pagrindinių jos akcentų - edukaciniais tikslais išgrįsti anksčiau čia stovėjusios miesto pilies kontūrai. Kartu nugriauti trys anksčiau čia stovėję sandėliai, pašalinta asfalto danga.
Taip pat rekonstruotos ir užkonservuotos senosios pilies liekanų atodangos bei autentiški mūrų fragmentai, suremontuotas stogas virš pilies liekanų atodangų ekspozicijos. Dar numatoma rekonstruoti išlikusius autentiškus akmenų grindinius.
Šiemet ketinama pradėti ir buvusio dažų sandėlio rekonstrukcijos bei rytinės piliavietės kurtinos, esančios lygiagrečiai su Pilies gatve, atstatymo darbus.
Pasak S. Stripinienės, atstatytoje kurtinoje numatoma įrengti beveik 500 kv. m ploto, vieno aukšto renginių ir konferencijų salę, talpinsiančią apie 300 žmonių. Į kurtiną ketinama "įkomponuoti" ir čia iš dalies po žeme jau stovintį buvusį dažų sandėlį, statytą II pasaulinio karo metu. Architektų manymu, jame būtų galima įrengti II-ojo pasaulinio karo laikų ekspoziciją. Atkurtoje rytinėje kurtinoje turėtų atsirasti ir nedidelė kavinukė.
Toliau turėtų sekti šiaurinės piliavietės kurtinos, sujungsiančios jau esamus princų Fridricho ir Karlo bastionus, atstatymo darbai. Čia taip pat turėtų atsirasti beveik 500 kv. m ploto nauja Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus ekspozicijai skirta erdvė. Beje, į naują statinį, kaip grindų fragmentą, numatoma integruoti ir šioje vietoje išlikusią 23 metrų skersmens II-ojo pasaulinio karo laikų gelžbetoninę pabūklo platformą. Šis militaristinis statinys taip pat yra saugotina vertybė.
I pilies bastionų komplekso atkūrimo, statybos ir pritaikymo darbų etapą turėtų vainikuoti nutiestas naujas kelias į Kruizinių laivų terminalą. Jis eis kiek piečiau dabartinio kelio, per šiuo metu čia esančias gamybines teritorijas. Tiesti naują kelią būtina norint atstatyti pietrytinį ir pietvakarinį piliavietės bastionus, mat dabartinis kelias yra būtent jų vietoje.
"Daug neatsakytų klausimų"
Klaipėdos savivaldybės administracijos Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco teigimu, šiuo metu vykdomos viešųjų pirkimų procedūros reikalingos minėtų pilies kurtinų atstatymo darbų rangovui parinkti.
"Planuojame, jog jau netrukus turėtų būti pradėti archeologiniai kasinėjimai rytinės kurtinos teritorijoje. Tikimės, jog šios kurtinos atstatymo darbai bus baigti iki 2015-ųjų pabaigos. Kada bus pradėti šiaurinės kurtinos atstatymo darbai kol kas dar nėra aišku, viskas priklausys nuo lėšų skyrimo. Birželį Kultūros ministerija turėtų paskelbti, kada bei ar šiam objektui iš viso bus skirtos lėšos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų", - sakė R. Zulcas.
Departamento vadovas pažymėjo, jog lygiagrečiai su kurtinų atstatymo darbais galėtų prasidėti ir naujo kelio į Kruizinių laivų terminalą statybos. Tiesa, šių darbų pradžia priklauso nuo to, kaip greitai pavyks išspręsti turto išpirkimo bei kompensavimo iš greta piliavietės įsikūrusių laivų statybos ir remonto įmonių klausimą.
Dar kito piliavietės atkūrimo etapo metu ketinama atstatyti pietrytinį ir pietvakarinį bastionus, pietinę bei vakarinę kurtinas, trečiojo - vieną iš buvusios pilies bokštų, o vėliau jau sektų ir visos pilies atstatymo darbai.
Kada visi šie darbai galėtų būti realiai įgyvendinti, R. Zulco teigimu, šiuo metu tikrai dar neaišku. Iki šiol dar neapsispręsta ir kokia pilis čia turėtų atsirasti - tiksli senosios kopija ar modernus pastatas, tik atkartojantis senosios pilies kontūrus.
"Šiandien dar esama daug neatsakytų klausimų, tad būtina mieste organizuoti diskusijas, išsiaiškinti įvairių visuomeninių grupių nuomonę bei jau vėliau priimti bendrus sprendimus", - sakė R. Zulcas.
Rekonstruoja buvusį sandėlį
Lėtais žingsniais naujam gyvenimui prisikelia ir greta piliavietės esanti teritorija.
"Pirmoji kregždė" šioje naujai atgimstančioje istorinėje miesto dalyje buvo Kruizinių laivų terminalas, miestiečiams atvėręs sovietmečiu uždarą priėjimą prie Kuršių marių. Beveik prieš septynerius metus čia jau rekonstruoti ir trys senieji istoriniai pastatai - Keltininko namelis, Ryžių malūnas ir Karališkasis sandėlys. Įrengtas Pilies jachtų uostas ir kt.
Ateinančių metų pavasarį duris po rekonstrukcijos atvers vienas iš istorinių raudonų plytų sandėlių Žvejų g. 18A, stovintis netoli buvusios Senosios perkėlos.
Pasak šį projektą įgyvendinančios bendrovės Verslo valdymo biuras direktorės Indros Mockevičienės, buvusiame sandėlyje įsikurs 3 žvaigždučių 16 kambarių viešbutis su konferencijų sale ir restoranu. Šiam projektui įgyvendinti Ūkio ministerija yra skyrusi 2,29 mln. litų paramą (65 proc. projekto vertės).
Teigiama, kad rekonstruotame sandėlyje bus išsaugota kiek galima daugiau originalių statinio elementų - sienų, medinių atramų, sijų, o pirmajame pastato aukšte suprojektuota ir speciali pakyla - balkono pavidalo pusaukštis, vadinamoji antresolė, iš kurios turėtų atsiverti visa senojo sandėlio erdvė bei jo konstrukcijos.
Bando parduoti
O štai greta, Žvejų g. 18 esančio istorinio sandėlio likimas neaiškus. Registrų centro duomenimis, šį pastatą nuo 2003-ųjų rudens valdo bendrovė "Semperfis". Tačiau jau kelerius pastaruosius metus sandėlį mėginama nesėkmingai parduoti.
Abu minėti raudonų plytų sandėliai yra įtraukti į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą dėl savo istorinės ir architektūrinės vertės. Jie buvo pastatyti XIX amžiaus antrąjį-trečiąjį dešimtmetį. Iki XVIII amžiaus antrosios pusės vieta, kur stovi sandėliai, įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl jokių civilinės paskirties statinių čia nebuvo. XVIII ir XIX amžių sandūroje ši teritorija buvo padalinta į sklypus ir išnuomota pirkliams - jie čia statė sandėlius ir kitus pastatus.
Iki šių dienų išlikę sandėliai buvo pastatyti nugriovus jų pirmtakus, buvusius kiek kitokių dydžių. Abu sandėliai yra panašūs, tačiau statyti ne vienu metu - taip spėjama remiantis skirtingose plytinėse pagamintomis plytomis, metalinių elementų skirtumais ir tarp pastatų paliktu tarpu.
Judrioje, prekybai patogioje vietoje pastatyti sandėliai yra matę ir dideles iškilmes - čia buvo sutiktas 1842-aisiais Klaipėdoje svečiavęsis karalius Frydrichas Vilhelmas IV.
Po nepriklausomybės atkūrimo viename iš šių sandėlių kurį laiką veikė visoje Lietuvoje tuo metu garsus alternatyvios kultūros centras "Prieplauka".
Vykdo projektavimo darbus
Kol kas dar neaišku, kas ir kada turėtų atsirasti sovietmečiu statyto Senosios perkėlos administracinio pastato bei keleivių laukimo paviljono vietoje (Žvejų g. 16). Šį statinį šių metų sausio pabaigoje įsigijo žymaus Plungės verslininko Vidmanto Jonikos valdoma bendrovė "Vitūna".
"Galutinių sprendimų dar neturime, nes buvusios perkėlos pastatą pirkome neturėdami aiškios vizijos. Tačiau ją tikimės pasirengti artimiausiais mėnesiais", - sakė V. Jonika.
Savo eilės dar laukia ir ambicingas "Jūros vartų" projektas, pagal kurį bendrovės "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) teritorijoje turėtų atsirasti naujas gyvenamųjų namų, biurų ir laisvalaikio paskirties pastatų kompleksas.
2007-aisias įgyvendinus pirmąjį šio projekto etapą, t.y. rekonstravus jau minėtus tris istorinius statinius (Keltininko namelį, Ryžių malūną ir Karališkąjį sandėlį), tolesnė jo eiga dėl ginčių su paveldosaugininkais bei vėliau prasidėjusios ekonominės krizės užstrigo.
KLR direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, "Jūros vartų" projektas nėra numarintas. Šiuo metu vykdomi jo dalies, vadinamos "Danės galerija" ir apimančios teritoriją palei Danės upę bei senąjį elingą, projektavimo darbai. Tačiau, anot A. Butkaus, konkreti "Danės galerijos" statybų pradžios data taip pat dar nėra žinoma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą