Dėl ko sugalvota istorinę datą įamžinti kuriant filmą? Kaip iš viso kilo idėja statyti filmą apie šį istorinį Klaipėdos įvykį?
Viskas prasidėjo nuo to, jog Goda Giedraitytė mane įtraukė į "Klaipėda - Europos kultūros sostinė" paraiškos rengimą. Tikrai nebuvau aktyviausias komandos narys, tačiau darbas puikioje komandoje man atvėrė akis - supratau du dalykus. Pirma, kad kultūra ir menas yra universaliausi dalykai, galintys prikelti ir aktualizuoti istoriją, antra, iš naujo pažinau ją - savąją Klaipėdą. Ir dar labiau nustebau - kad aplink, mano rate, daug žmonių, kurie nelabai žino istorijos! Garbingai pralaimėjus Kaunui, iškilo klausimas "ką dabar daryti?" Pažvelgęs į kalendorių, supratau - artėja 100-metis ir tos progos nevalia praleisti.
Mūsų filmas - tai bandymas išviešinti įvykį visuomenėje (šiuo metu apie jį žino siauras ratas intelektualų, akademikų), pateikiant istoriją universalia meno kalba, palikti žinią ateities kartoms.
Valstybė prieš 100 metų įvykdė įspūdingą diplomatinę ir sykiu karinę operaciją tam, kad Lietuva išgyventų. Taigi prieš 100 metų Lietuvai reikėjo Klaipėdos, o šiandien mums, klaipėdiečiams, dažnai tenka įrodinėti savo būtį. Labai gerai pasakė Agnija Šeiko, kad "turime dirbti tris kartus daugiau vien todėl, kad esame ne sostinėje". Ir tai, deja, galioja ne tik menininkams...
Mūsų tikslas - ne istorinė studija, dokumentavimas kontroversiškos istorijos, kurią patys lietuviai tiek metų bijojo pasakoti (nerasdami tinkamų žodžių operacijai apibūdinti - susijungimas, prijungimas, susiglaudimas, atvadavimas, sukilimas...).
Norime papasakoti gyvai, įtaigiai - herojų likimai, aistros, narsa, meilė yra neatsiejama tų istorinių įvykių dalis.
Šį projektą pradėjau vedinas idėjos nupūsti dulkes nuo itin reikšmingo įvykio, sustiprinti jūrinės valstybės suvokimą, priminti, kokie nuostabūs strategai yra lietuviai ir kaip jie sugeba pamatyti, suplanuoti ir padaryti, kad esame protingų, įžvalgių ir drąsių žmonių tauta, kad mūsų valstybės ribos nėra vien sausuma, juk tai ir jūra. Būtent tokie pamąstymai tapo mano vidiniu varikliu. Todėl tai ir tapo pagrindine mano motyvacija kurti būtent filmą, kad galėtume populiaria, universalia, kultūros kalba papasakoti šią istoriją ne tik akademikų bendruomenei, bet ir visai Lietuvai.
Kokiame etape yra kino filmo kūrimas? Kas jau padaryta, o kokie darbai dar laukia?
Šiuo metu kino filmas yra vystymo stadijos. Praėjusių metų rudenį pateikėme paraišką Lietuvos kino centrui. Tai yra vienintelė institucija, kuri skiria finansavimą kino gamybai Lietuvoje. Sausio 8 dieną įvyko susitikimas su ekspertais, o dabar laukiame atsakymo iš Lietuvos kino centro dėl finansavimo parengiamiesiems darbams.
Kol kas nedideliais žingsniais dirbame iš rėmėjų ir savo pačių finansinių resursų. Be galo esu dėkingas visiems, kas padeda, ypač - Vytautui Lygnugariui, "Limarko Group". Jeigu ne jie - nežinau, ar būtume pradėję.
Pagrindinis ir svarbiausias darbas, vykstantis šiuo metu, yra filmo scenarijaus tobulinimas. Jis turi atitikti ir mūsų, kaip kino filmo kūrėjų, ir užsienio partnerių, kuriems ši data taip pat yra jų istorijos dalis, lūkesčius.
Labai svarbu suprasti, kad vien tik Lietuvos kino centras tokio filmo gamybos paremti negali. Todėl įprasta praktika ieškoti koprodukcijos partnerių iš kitų Europos valstybių.
Jau pasirašėme sutartį su viena Vokietijos prodiuserine kompanija. Taip pat vyksta derybos dėl prisijungimo prie šio projekto ir su keliais prancūzų prodiuseriais. Akivaizdu, kad istoriškai būtų teisinga ir sveikintina, jog lietuviai dirbtų kartu tiek su Vokietija, tiek ir su Prancūzija.
Saulius Šaltenis parašė tikrai puikią, žmogišką ir įtraukiančią istoriją-scenarijų. Tačiau kadangi mūsų partneriai iš Vokietijos ir Prancūzijos taip pat planuoja investuoti pinigus į filmo gamybą, natūralu, kad ir jie nori įnešti į scenarijų tam tikrų logiškų korekcijų, kad filmas būtų žiūrimas ir suprantamas jų valstybėse.
Vėliau šiais metais planuojame dalyvauti Berlyno kino festivalyje, kuriame realiai susirenka svarbiausi ir įtakingiausi kino pasaulio atstovai. Žinoma, dėl pandemijos festivalio data yra nukelta.
Taip pat bus organizuojama aktorių atranka, kuriamas kino pristatomasis anonsas. Šiuo metu yra sukurtas tinklalapis http://filmas1923.lt/ ir "Facebook "paskyra, kur publikuojamos naujienos apie filmą. Taip pat planuojama šiose platformose viešinti ir istorinę medžiagą apie įvykį.
Ar toks ir buvo pirminis planas? Kad filmas būtų skirtas ne tik Lietuvos auditorijai?
Kai tik pradėjome kurti šį filmą, norėjome, kad jis būtų skirtas ne tik Lietuvai ar Baltijos regionui, bet ir Europai, kad ši graži ir įdomi istorija būtų papasakota platesniam šalių ratui. Juk 1923 metais Lietuva "išėjo už savo ribų" į plačius vandenis.
Todėl norint tai padaryti, reikia surasti bendrų dedamųjų, kurios tiktų tiek lietuviams, kurie labai nori didžiuotis šia istorija ir priminti ją, ugdyti jūrinės valstybės supratimą, tiek užsieniečiams, kurių požiūris į istoriją yra visai kitoks. Dabar vykstantis scenarijaus tobulinimas ir yra skirtas tam, kad atitiktų visų gamybos partnerių lūkesčius ir geras ambicijas.
Kiek kainuos šio filmo gamyba?
Priklauso nuo to, kas bus pirmo plano aktoriai. Tai gali būti ir lietuviai, tačiau, norint filmą labiau išviešinti kitose šalyse, gali tekti rinktis ir užsienio aktorius.
Šito istorinio kino filmo kūrimas gali kainuoti apie 2 milijonus eurų. Ir tai tikrai nėra "išpūsta" sąmata.
Labai daug lėšų kainuoja specialieji efektai, masinės scenos, sezoniškumas ir t. t. Pavyzdžiui, jeigu filmą galima nufilmuoti per vieną sezoną, tarkim, vasarą, tai yra labai gerai. O čia turės būti ir žiema, ir vasara, ir gal dar pavasario šiek tiek. O tai reiškia, kad reikia labai ilgai išlaikyti visą komandą ir pan.
Žinoma, jeigu surinksime mažesnę pinigų sumą, ieškosime kitų sprendimų.
Ar nesibaiminate, kad pandemija gali pakoreguoti kino gamybos darbus?
Be abejo, COVID-19 virusas pakoregavo visų kino gamintojų planus. Todėl praėję metai buvo itin sunkūs ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Kol kas problemų neturime, nes kino filmo dar negaminame. Mes tik ruošiamės tam. Tačiau labai tikimės, kad prasidėjus visai filmo gamybai, kuri, planuojama, startuos šių metų rudenį, viruso jau nebebus arba jis bus suvaldytas tiek, kad netrukdys darbams. Nes priešingu atveju tebesitęsianti pandemija turės nemažos įtakos filmo premjeros datai.
Būsimo kino filmo premjera Lietuvoje numatoma 2023 metais. Kūrėjų komandą sudaro režisierius Audrius Juzėnas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, rašytojas bei dramaturgas Saulius Šaltenis, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius Vygantas Vareikis, humanitarinių mokslų daktarė, istorikė Silva Pocytė ir kt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą