Atsakymą iš Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), ar ši suderino iš antro karto paruoštas jachtklubo operatoriaus parinkimo konkurso sąlygas, tikėtasi gauti dar iki Joninių, o iki liepos pabaigos pagaliau parinkti operatorių. Deja, atsakymo birželio 25 d. dar nebuvo.
"Šiemet jau nebesitikime jachtklubo atidarymo Smiltynėje. Klaipėdos pilies uostelyje esame gerokai susigrūdę. Žinoma, būtų gerai, jeigu dar turėčiau vietų, galėčiau daugiau priimti užsieniečių ilgesniam laikui. Deja, vietiniai klientai jau ne visi telpa. Tenka atsakyti kai kuriems. Siūlau plaukti į Nidą, dar kur nors. Jau ir pernai buvo problemiška, bet ne taip, kaip dabar. Pastaruoju metu tenka priimti vis didesnius laivus, tad jiems trūksta vietos", - sako UAB Klaipėdos pilies uosto, priklausančio AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR), kapitonas Vilius Bartusevičius.
Rekonstruota tik dalis
VšĮ Klaipėdos jachtklubo dalininkės yra Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB "Dommo Nerija". Pastarosios akcijų paketą per pusę yra pasidalijusios UAB "MG Valda" ir AB "Invalda privatus kapitalas". Ne paslaptis, kad savivaldybės įgyvendinant jachtklubo rekonstrukcijos projektą prireikė tam, kad būtų galima gauti didesnę finansinę Europos Sąjungos (ES) paramą. Pastaroji finansavo visas tinkamas išlaidas 100 proc., bet ne vieną milijoną litų teko pridėti ir pačiai "Dommo Nerijai".
Nuo 2008-ųjų, iki tol, kol prasidėjo jachtklubo Smiltynėje rekonstrukcija, jo operatorius buvo KLR. Rekonstrukcijos darbai pradėti 2010 m. balandį, 2013-ieji buvo baigiamieji metai. Tačiau jau pernai liepą, kai statybininkų nebuvo likę nė kvapo, matėsi nemažai taisytinų dalykų.
Dalinė jachtklubo Smiltynėje rekonstrukcija kainavo daugiau nei 14,7 mln. Lt. Buvo sutvarkytos tik dvi krantinės, kitaip sakant, tik pirmas ir antras baseinai, kuriuose telpa apie 65 laivus. Norėta rekonstruoti ir trečiąją krantinę, tačiau pinigų tam turėta tik apie 7 mln. Lt, o konkurse dalyvavusieji reikalavo beveik 15 mln. Lt.
Pasak VšĮ Klaipėdos jachtklubo direktoriaus Kęstučio Taleto, minties sutvarkyti ir trečiąjį baseiną neatsisakoma, tik kada tai bus, nežinia.
Liko nerekonstruotas ir viešbutis bei kiti jachtklubo teritorijoje esantys pastatai. Tai esą bus daroma vėliau, žadama statyti ir naujus pastatus.
Pasak K. Taleto, sutvarkytas jachtklubas nenaudojamas gal metus, bet tikrai ne dvejus - buvo daromi darbai, kurie nėra tokie pastebimi.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" penktadienio numeryje
SUDĖTINGAS? Tvirtinama, kad Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijos projektas yra sudėtingas, "o Lietuvoje praktikos, vykdant tokį nestandartinį projektą, yra mažai". Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Valstybinė komisija objektą pripažino tinkamu naudoti tik šiemet, kovo 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Alinos Velykienės manymu, šis procesas užtruko tiek ilgai, nes 1,5 metų buvo ginčijamasi su LVPA dėl finansinių dalykų, kol galų gale Klaipėdos jachtklubui pavyko įrodyti savo tiesą.
Įstrigo operatoriaus parinkimas
LVPA atstovų teigimu, jachtklubo operatoriaus konkursas negalėjo būti skelbiamas, kol rekonstruotos krantinės nebuvo pripažintos tinkamomis naudoti.
A. Velykienės teigimu, sąlygas operatoriui parinkti lemia patys projekto tikslai ir LVPA reikalavimai. Deja, jų suderinti, kaip planuota šiemet balandžio pabaigoje, nepavyko.
"Pagrindiniai reikalavimai operatoriaus atrankai - jis turi būti atrinktas viešai ir skaidriai, užtikrinant lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų laikymąsi", - savo poziciją dėsto LVPA.
Pasak A. Velykienės, jau derinama ketvirta sąlygų redakcija. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad šiam objektui buvo naudojamos ES lėšos, tad sąlygos operatoriui gana griežtos. Pavyzdžiui, per trejus metus šią mariną turi aplankyti 200 tūkst. turistų.
K. Taleto teigimu, turto valdytoja ir toliau liks VšĮ Klaipėdos jachtklubas. Operatoriui bus suteikta teisė naudotis sukurta infrastruktūra ir vykdyti veiklą. Būtų skatintinos ir jo papildomos investicijos.
Pagrindinė operatoriaus užduotis - užtikrinti jachtklubo veiklą. Tačiau, be visų kitų dalykų, jis papildomai turės teikti turizmo informavimo bei kitas paslaugas, pavyzdžiui, nuomoti dviračius. Taigi tikimasi, kad operatorius papildomai investuos į infrastruktūrą ir stiprins jachtklubo įvaizdį.
A. Velykienės manymu, dabar parengtos tokios konkurso sąlygos, kurios atitinka LVPA nuostatas.
Pageidautų KLR
Pats operatoriaus parinkimo konkursas bus vykdomas keliais etapais. Pirmiausia bus vertinama kvalifikacija, o paskui bus kviečiama teikti paraiškas. Komisija bus sudaryta iš dviejų VšĮ Klaipėdos jachtklubo ir 3 savivaldybės atstovų.
"Manau, kad per liepą operatorius bus parinktas. Reikia įvertinti tai, kad operatorius renkamas ne sezonui, o ilgam laikotarpiui", - aiškino A. Velykienė.
Ji žadėjo, kad į konkursą bus pakviesta kiek įmanoma daugiau potencialių operatorių, kad informacija apie tai bus paskelbta savivaldybės ir Lietuvos buriuotojų sąjungos tinklalapiuose. A. Velykienės nuomone, būtų gerai, kad konkurse dalyvautų KLR, Klaipėdos pilies uosto operatorė.
"Jie turi patirties, jaučia rinką, tad būtų labai gerai, kad dalyvautų", - sakė administratoriaus direktoriaus pavaduotoja.
KLR generalinis direktorius Alvydas Butkus yra sakęs, jog KLR ketina dalyvauti tokiame konkurse, nors anksčiau, kai bendrovė buvo dar nerekonstruoto jachtklubo operatorė, dėl šios veiklos ji patyrė nuostolių.
Derina trys šalys
Anot K. Taleto, bėda ta, kad kai kuriuos dalykus savivaldybė ir agentūra įsivaizduoja kitaip. Todėl sąlygos pirma derinamos su savivaldybe, paskui pakoreguojama, kad tiktų agentūrai.
"Trys šalys rengia, trys skirtingos vizijos, nėra lengva visa tai suderinti", - teigė K. Taletas.
Jis dėl operatoriaus parinkimo yra mažiau optimistiškas. K. Taleto manymu, jeigu konkursą laimėtų KLR, jam būtų paprasčiau, nes jis puikiai žino visą situaciją, o jeigu laimės užsieniečiai, jie gali užtrukti kur kas ilgiau.
Pasak jo, nėra taip svarbu, kad jachtklubas pradėtų veikti pirmą sezono dieną. Bus gerai, jeigu jis padarys apšilimą ir jo pabaigoje bei gerai pasirengs kitam.
Klaipėdos jachtklubo vadovo teigimu, savaime suprantama, operatorius privalės investuoti į infrastruktūros palaikymą. Manoma, jog per kelerius metus tam prireiks apie 2 mln. Lt, nes per laiką nusidėvi ir lentelės, ir mediniai pontonai, ir vadinamieji "pirštai", juos reikia impregnuoti, keisti. Reikės ir gylį baseinuose palaikyti. K. Taletas tikino, kad dabar jie tikrai nėra užnešti. Vieno gylis siekia 2,5 m, kitame - 3,5 m.
Lietuva neturi praktikos
Pasak K. Taleto, dėl to, kad jachtklubo rekonstrukcijos procesas taip ilgai užtruko, vieno kaltininko nėra, esą kalta įvairių priežasčių visuma.
"Bet dabar mes jau esame finišo tiesiojoje", - sakė jis.
"Pagal finansavimo taisykles projektas yra baigiamas tada, kai patvirtinamas galutinis mokėjimo prašymas ir galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita. Šio projekto atveju galutinio mokėjimo prašymo pateikimo data yra nukelta iki 2014 m. liepos vidurio, nes projekto vykdytojas nėra įvykdęs visų sąlygų, numatytų sutartyje", - tvirtina LVPA.
Į klausimą, kodėl taip ilgai nesuderinamos konkurso jachtklubo operatoriui parinkti sąlygos, agentūra atsakė: "LVPA operatoriaus konkurso sąlygas yra gavusi du kartus. Antrą kartą jos yra gautos neseniai. Pirmą kartą sąlygos nebuvo tinkamos, nes jose buvo nustatyti konkurenciją ribojantys reikalavimai, neužtikrintas viešasis interesas. Agentūros atstovai susitikimo su projekto vykdytoju metu pateikė pastabas bei rekomendacijas ir atkreipė dėmesį į tai, ką reikia patikslinti rengiant operatoriaus atrankos konkurso sąlygas."
Kartu LVPA atstovai tvirtina, kad šis projektas yra sudėtingas, "o Lietuvoje praktikos, vykdant tokį nestandartinį projektą, yra mažai".
Rašyti komentarą