Svarstoma koncepcija padalinti šalį į Vakarų, Rytų arba Šiaurės ir Pietų regionus bei Vilniaus metropolinį sostinės regioną. Kam to reikia ir kokia nauda iš to bus Klaipėdai?
Iniciatyva - iš Europos Parlamento
Regioninės politikos reforma buvo vienas iš kertinių Valstiečių ir žaliųjų partijos rinkiminės kampanijos pažadų. Pradėjus dirbti naujai valdžiai regionų klausimą nustūmė kiti, tačiau teigiama, kad ši tema nėra pamiršta. Algimantas Kirkutis, Valstiečių ir žaliųjų partijos Regioninės politikos formavimo grupės vadovas, teigė, jog jau yra parengta rezoliucija dėl regionų politikos, tačiau ji dar nebuvo pristatyta Seime. Pasak politiko, "rudens sesijos metu regioninės politikos klausimai, matyt, bus labai rimtai nagrinėjami".
A. Kirkutis teigia, jog regioninės politikos reformą inicijavo "žaliasis" europarlamentaras Bronis Ropė.
"Jis akcentuoja, jog visoje Europos Sąjungoje yra 260 regionų, visos šalys sudalintos į regionus, kurie yra tolygiai vystomi. Lietuvoje gi regioninės politikos nėra, nes viskas sufokusuota Vilniuje. ES parama pasiekia Vilnių ir čia yra skirstoma. Todėl tik 10 procentų paramos, kuri turi būti skirta regionams vystyti, iš tiesų pasiekia regionus. Visa kita lieka Vilniuje. Todėl Vilnius vystosi, o visi kiti regionai nyksta, žmonės išvyksta ir atskirtis didėja. Bronio Ropės teigimu, 2019 metais, baigiantis dabartiniam ES paramos laikotarpiui, vertėtų šį klausimą iš naujo svarstyti ir išskirti šalyje tris regionus", - kalbėjo A. Kirkutis.
Pagrindinis regionų perskirstymo motyvas, anot politiko, net ne ES parama, o "savivaldos stiprinimas, žmonių suinteresuotumo valdyti savo kraštą didinimas".
"Dabar savivalda yra teorinė. Kad ir ką norėtum padaryti - turi klausti Vilniaus. Neseniai vyko kova dėl Lietuvos jūrų tarybos. Dabar visi klausimai, susiję su jūros veikla, uostu, sprendžiami Vilniuje. Klaipėdiečiai, norintys pertvarkyti krantinę, privalo važiuoti į Vilnių leidimo. Ne paslaptis, kad sostinėje neretai stokojama kompetencijos sprendžiant jūrinius klausimus. Kodėl tokie sprendimai negali būti priimami Klaipėdoje? Su tuo visi sutinka, tačiau trūksta juridinio pagrindo tai daryti", - argumentavo A. Kirkutis, tačiau negalėjo atsakyti, kodėl Seime naujoji valdžia pirmiausia ėmėsi spręsti kitus klausimus - esą to reikia klausti premjero.
Jis priminė, kad Vakarų Lietuvoje išrinkti 24 Seimo nariai susibūrė į laikinąją Seimo narių grupę "Vydūno keliu į darnią Lietuvą".
"Mes siūlome Lietuvą padalinti į Vakarų, Vidurio ir Rytų Lietuvos regionus. Šią schemą dar 2009 metais buvo pristatęs Vilniaus universiteto profesorius Kavaliauskas, tačiau ji buvo atmesta ir pasirinkta dviejų regionų - Vilniaus ir likusios Lietuvos - koncepcija. Diskusijos klausimas, kuris regionų suskirstymo scenarijus būtų priimtinesnis, tačiau bet kuriuo atveju Vakarų Lietuvos regionas, kurį sudarytų Mažoji Lietuva, Klaipėdos kraštas ir Žemaitija, turi daugiausiai galimybių prasiveržti. Net jeigu nepavyktų iš karto reformuoti visos Lietuvos regioninės politikos, Vakarų Lietuvos regionas, manau, galėtų tapti bandomuoju projektu. Apie tai kalbame, inicijuojame diskusiją. Klaipėdoje jau buvo surengtos dvi konferencijos, skirtos regioninės politikos klausimams spręsti", - sakė A. Kirkutis.
Klaipėda: Vakarai ar Šiaurė?
Valstiečių ir žaliųjų partijos siūloma Lietuvos regioninės politikos koordinavimo sistemos reforma išdėstyta vadinamame "Žaliajame dokumente", arba Žaliojoje knygoje, kuri buvo dalinama ir uostamiestyje vykusių konferencijų dalyviams. Jame teigiama, jog Lietuvoje yra tikslinga įgyvendinti "dviejų su puse regionų" modelį. Du regionai apimtų visas dabartines apskritis, išskyrus Vilniaus.
PERSPEKTYVA. Pagal vieną iš šalies suskirstymo modelių, Šiaurės regioną sudarytų Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskritys. Tokiu atveju dėl regiono centro statuso Klaipėda turėtų konkuruoti su Šiauliais. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
"Vilniaus apskritis, kurios BVP rodiklis pagal perkamosios galios paritetą jau viršija ES Sanglaudos politikos ribą, būtų išskirtas į atskirą metropolinį sostinės regioną. Jis taip pat galėtų pretenduoti į ES paramą, tačiau jau kaip "pereinamasis regionas" pagal ES regioninės politikos klasifikaciją", - rašoma dokumente.
Siūloma du regionus formuoti dabartinių apskričių pagrindu. Vakarų regionui būtų priskirtos Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių apskritys. Administracinis centras būtų Klaipėdoje. Rytų regioną sudarytų Alytaus, Kauno, Marijampolės, Panevėžio bei Utenos apskritys, administracinis centras būtų Kaunas.
Pagal antrąjį šalies suskirstymo modelį, Šiaurės regioną sudarytų Klaipėdos, Telšių, Tauragės, Šiaulių ir Panevėžio apskritys. Regiono centras būtų Klaipėda arba Šiauliai. Pietų regioną sudarytų Alytaus, Kauno, Marijampolės bei Utenos apskritys, jo administracinis centras būtų Kaune.
Regionų lenktynės
"Nenorime perbraižyti žemėlapio dirbtinai, tad skelbiame regionų lenktynes. Europos Sąjungos terminais, regione turi gyventi ne mažiau kaip 800 tūkstančiai žmonių. Jeigu matysime, kad Lietuvoje galima išskirti tris regionus - būtų galima tą daryti, tačiau iš principo, atskyrę Vilnių kaip atskirą regioną, ES paramos problemą jau išsprendėme. Tačiau mums labiau svarbu išspręsti regioninės politikos klausimą. Iki šiol ją supratome tik kaip ES pinigų dalinimą. Mes norime keisti šį požiūrį ir skatinti žmones aktyviai veikti, kad čia būtų patogu dirbti ir gyventi bei gauti visas paslaugas", - tikina vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.
Pašnekovas dėstė, jog naujosios valdžios tikslas - stipresnė savivalda, kurios bus siekiama suteikiant galimybes savivaldybėms susirinkti ir pasilikti sau mokesčius, greičiau sprendžiant valstybinės žemės klausimus.
"Kitas siekis - regionų specializacija. Norime kiekvienam Lietuvos regionui pasiūlyti ir padėti suformuoti tris keturias esmines augimo kryptis, pagal kurias galėtume kreipti ES ir valstybės investicijų paketą, o ne nulyti ES pinigų lietumi per visą Lietuvą vienodai, kurdami kiekvienoje savivaldybėje po baseiną ar nuotykių parką. Siekis būtų skatinti savivaldybes, kurios puikiai tvarkosi, o tas, kurioms tai nepavyksta, raginti jungtis prie didesnių savivaldybių. Tikimės, kad socialiniai ekonominiai rodikliai išryškins natūralius regionus. Jų pagrindu būtų galima galvoti apie keletą stambesnių regionų Lietuvoje", - sakė viceministras.
Jau diskutuoja
Vakar G. Surplys dalyvavo ir Klaipėdos regiono tarybos posėdyje, kur pristatė regioninės politikos reformos gaires, ateities planus ir tai, kas jau padaryta.
Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas tokiuose planuose įžvelgė savivaldos suvereniteto mažinimą, kadangi siekiant įgyvendinti reformą daugės Klaipėdos regiono tarybos narių, dalis jų bus paskirta Vyriausybės. Tačiau G. Surplys aiškino, kad Vyriausybė paskirs tik vieną savo atstovą, o kiti bus paskirti Vyriausybės nustatyta tvarka. Visi jie, anot jo, bus visuomenės nariai.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovas Viktoras Krolis teiravosi, kam, tarkime, Klaipėdos regione reikalingas kompetencijų centras, jei uostamiestyje taip kruopščiai vystoma Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra.
"Gal stiprinkim jau esančius centrus?" - teiravosi jis.
"Taip, galbūt Klaipėdos regiono plėtros taryba yra stipri, tačiau Telšiai, Tauragė, Utena neturi nieko. Taigi kompetencijų centrų paskirtis bus savivaldybėms suteikti papildomą pagalbą. Kai kuriose savivaldybėse veikia silpni investicijų skyriai, kadangi ten žmonės nemoka anglų kalbos. Taigi kompetencijų centras padės jiems parašyti paraiškas dėl finansavimo ir kita. Tos savivaldybės, kurios nenorės, galės nesinaudoti šia pagalba. Na, o priimti sprendimus bus jūsų kompetencija", - sakė viceministras.
Diskusijų įplieskė ir planuojama regionų specializacija. Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė ragino visas regiono savivaldybes paruošti "namų darbus" ir išgryninti savo stipriąsias puses, kad pavyktų surasti bendrus sprendinius.
KOMENTARAS
"Tikslas - pasivyti Vilnių"
Dr. Vytautas JOKUBAUSKAS, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas
"Valstiečių" ir žaliųjų planuojamą administracinę Lietuvos reformą, formuojant tris regionus, galima vertinti įvairiai. Viena vertus, tai galimybės regionams prisiimti atsakomybę ir patiems siekti pokyčių bei geresnės gyvenimo kokybės. Antra vertus, yra grėsmė, jog gali būti sukurta struktūra be realių įgaliojimų ir išteklių tikslams siekti. Bet kokiu atveju pokyčiai būtini, nes savivaldybės kai kada per mažos stambiems projektams įgyvendinti, o apskritys jau seniai nėra gyvybingi dariniai.
Klaipėdai ir Kaunui, tapus tokių administracinių regionų centrais, yra galimybė atsitiesti, bandyti tapti traukos centrais. Nacionaliniu mastu tokia apgalvotai įgyvendinta reforma teiktų vilties, jog Lietuva per artimiausius dešimtmečius nevirs vieno miesto šalimi. Tačiau šių regionų pagrindiniu, o gal ir vieninteliu tikslu turėtų būti rūpestis gyvenimo kokybe. Lengvai prieinamas, pigus socialinis būstas, išvystytos darželių bei senjorų priežiūros sistemos. Pigus ir patogus viešasis transportas regione, taip didinant ir piginant darbo vietų didmiesčiuose pasiekiamumą. Kuo daugiau naujų ir gerai apmokamų darbo vietų. Būtinas ir išteklių paskirstymo decentralizavimas, kad Vilnius nebebūtų vienintelis asignavimus kultūrai, sportui, mokslui ir kitoms sritims skirstantis centras.
Į naujų regionų formavimą reikia žvelgti ne kaip į tikslą, o kaip į priemonę išsikeltam tikslui siekti. O tas tikslas, matyt, turėtų būti pajamomis ir gyvenimo kokybe pasiekti Vilnių bei Vilniaus apskritį. Tai ir yra atsakymas, kaip pristabdyti emigraciją - pradžioje regionuose pasiekti esamą vilniečių vidutinę gyvenimo kokybę.
KOMENTARAS
"Yra perspektyvų ir galimybių"
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras
Manau, kad šis procesas labiau neišvengiamas nei koks nors kitas nacionalinės valdžios sumanymas. Iš dviejų siūlomų modelių, mano manymu, Rytų-Vakarų regionas atrodo kiek "saugesnis" Klaipėdai ir mūsų regionui. Kalbant apie Šiaurės-Pietų regioną, įtakos tikimybė bei regiono identiteto išsaugojimo galimybė galbūt mažėtų. Juo labiau, kad, tikėtina, jog ir administracinis centras galėtų būti ne Klaipėdoje - tektų rimtai konkuruoti su Šiauliais, kurie su "šiaure" tikrai siejami labiau nei Klaipėda.
Manau, labai svarbu, kad nebūtų pasiduota pagundai mažinti savivaldos galias, kurios jau ir dabar tikrai nestiprinamos.
Itin jautriai reikia vertinti planus, susijusius su planuojamais biudžeto įstatymų paketo pokyčiais, nes prisidengiant kilniais decentralizacijos siekiais vėlgi gali kilti pagunda kuo daugiau finansinių mechanizmų svertų telkti naujai kuriamų regionų administracijų galiose ir "metropolijos centro" struktūrose.
Visgi matau tuose procesuose nepalyginti daugiau perspektyvų ir galimybių, jei, aišku, visi planuojami sprendimai bus geranoriškai ir bešališkai aptariami su visomis suinteresuotomis pusėmis, o galutiniai sprendimai bus priimami ne kurios nors politinės jėgos ar spalvos, bet visos valstybės, jos regionų ir savivaldos labui. Labai svarbu, kad procesas pakiltų aukščiau "savojo kiemo" interesų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą