Bent jau miesto Tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto atstovai tokias ambicijas palaiko.
"Mūsų ambicijos yra labai aiškios - kad Klaipėdoje įvyktų kultūrinis proveržis. Galbūt tie žodžiai skamba patosiškai, bet kitų miestų, kurie jau turėjo tokį statusą, patirtis rodo, kad šito galima tikėtis", - sakė Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė.
Tiesa, ji priminė, kad ne visi atvejai būna sėkmingi - tą byloja ne itin pasisekęs Vilniaus, kuris Europos kultūros sostinės statusą buvo gavęs 2009 metais, pavyzdys.
"Paprastai nesėkmės būna tuomet, kai keičiantis valdžioms nebėra projekto tęstinumo. Esminiai reikalavimai ir yra tie, kad būtų įtraukta kuo daugiau bendruomenės, o projektai turėtų tęstinumą", - paaiškino N. Laužikienė.
Ji priminė, kad kultūros sostine tapusio miesto niekas nefinansuoja, lėšų reikia susirasti patiems. Kitų Europos miestų patirtis byloja, kad sumos reikia nemažos - nuo 30 iki 90 mln. eurų.
N. Laužikienės žiniomis, pagrindinis Klaipėdos konkurentas 2022 metais gauti šį statusą - Kaunas. "Nors teko girdėti, kad ir Vilnius planuoja dar kartą dalyvauti", - minėjo valdininkė.
Paraiškos privalo būti išsiųstos Kultūros ministerijai iki 2016 m. gegužės 24 d.
Europos kultūros sostinės statusas kasmet suteikiamas bent vienam Europos miestui. Dažnai jis priskiriamas dviem miestams, paprastai didmiesčiams.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą