Klaipėda sulauks karališkosios relikvijos

Fi­nan­si­nin­kas par­si­ve­žė į Lie­tu­vą pa­sku­ti­nio Prū­si­jos ka­ra­liaus Vil­hel­mo II ran­ka 1906 me­tais pieš­tą ori­gi­na­lų es­ki­zą. Ja­me vaiz­duo­ja­ma ka­dai­se prieš­ais Klai­pė­dos ro­tu­šę sto­vė­ju­si skulp­tū­ra „Bo­ru­si­ja“.

„Jei­gu bū­tų su­da­ry­tos tin­ka­mos są­ly­gos, esu pa­si­ren­gęs eks­po­nuo­ti šį ra­ri­te­tą gim­ta­ja­me mies­te. Tur­būt ma­žai mu­zie­jų ga­li pa­si­gir­ti pa­ties ka­ra­liaus pieš­tu pie­ši­niu. Jo au­ten­tiš­ku­mas 100 proc. pa­tvir­tin­tas eks­per­tų, yra ir ofi­cia­lus lyd­raš­tis“, – LŽ sa­kė G. Nau­sė­da.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus (MLIM) di­rek­to­rius dr. Jo­nas Ge­nys ti­ki­no, kad ka­ra­liaus es­ki­zas – uni­ka­lus ir įdo­mus Klai­pė­dos is­to­ri­jai, to­dėl ar­ti­miau­siu me­tu su G. Nau­sė­da bus ta­ria­ma­si dėl re­te­ny­bės eks­po­na­vi­mo.

Eskizas, 1906 metais pieštas karaliaus Vilhelmo II./Gitano Nausėdos nuotrauka

Ra­do Berlyne

Da­bar prieš­ais Klai­pė­dos ro­tu­šę Da­nės gat­vė­je sto­vi so­viet­me­čiu čia iš­ki­lęs pa­mink­las „Žve­jys“. 1907-ai­siais to­je pa­čio­je vie­to­je bu­vo iš­kil­min­gai ati­deng­ta skulp­tū­ra „Bo­ru­si­ja“, skir­ta vo­kie­čių per­ga­lės prieš Na­po­leo­ną 100 me­tų ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti. Tuo­me­tis Mė­me­lis pa­si­rink­tas to­dėl, kad Prū­si­jo­je jis bu­vo vie­nin­te­lis mies­tas, ku­rio ne­oku­pa­vo Na­po­leo­no ka­riuo­me­nė.

Pa­mink­lo ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo pa­sku­ti­nis vo­kie­čių im­pe­ra­to­rius ir Prū­si­jos ka­ra­lius Vil­hel­mas II (1859–1941). Ke­tu­rių me­trų aukš­čio bron­zi­nė skulp­tū­ra at­ga­ben­ta trau­ki­niu iš Ber­ly­no. Prū­si­ją sim­bo­li­za­vo mo­te­ris an­ti­ki­niais dra­bu­žiais ir ro­mė­niš­ku šal­mu ant gal­vos. Kai­rė­je ran­ko­je ji lai­kė sky­dą ir ie­tį, de­ši­nė­je – durk­lą.

Skulp­tū­ra prieš­ais ro­tu­šę sto­vė­jo iki 1924 me­tų, kai ją nu­ver­tė Klai­pė­dos kraš­to su­ki­lė­liai lie­tu­viai. 1939-ai­siais mies­tą oku­pa­vus hit­le­ri­nin­kams pa­mink­las vėl bu­vo at­sta­ty­tas. Jis din­go po An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, Klai­pė­dą užė­mus so­vie­tų oku­pan­tams.

Di­de­lę lais­va­lai­kio da­lį se­nų­jų kny­gų ko­lek­cio­na­vi­mui ski­rian­tis G. Nau­sė­da LŽ pa­sa­ko­jo „Bo­ru­si­jos“ es­ki­zą ra­dęs vie­na­me Ber­ly­no auk­cio­nų. „Par­duo­da­mas pie­ši­nys la­bai su­do­mi­no, to­dėl jį įsi­gi­jau. Uni­ka­lu, kad tai pa­ties ka­ra­liaus, spal­vin­gos as­me­ny­bės Vil­hel­mo II ran­ka pieš­tas „Bo­ru­si­jos“ es­ki­zas, da­tuo­ja­mas 1906 me­tais. Va­di­na­si, Vil­hel­mas II bu­vo vie­nas pa­mink­lo kū­rė­jų. Pie­ši­nys į auk­cio­ną at­ke­lia­vo iš „Bo­ru­si­jos“ skulp­to­riaus Pe­te­rio Breue­rio as­me­ni­nių rin­ki­nių. Es­ki­zo la­pe yra šio me­ni­nin­ko ran­ka ra­šy­ta pa­sta­ba, by­lo­jan­ti, kad pie­ši­nio au­to­rius – pats ka­ra­lius“, – dės­tė G. Nau­sė­da.

Vilhelmas II (dešinėje) prie paminklo.

Plunks­na ir juo­du ra­ša­lu ant kar­to­no la­po pieš­to es­ki­zo mat­me­nys – 25 x 36 cen­ti­me­trai. „Į­do­mu ir tai, kad ka­ra­liaus pie­ši­ny­je yra de­ta­lių, ku­rių ne­bu­vo jau pa­sta­ty­to­je skulp­tū­ro­je. Pa­vyz­džiui, po kar­žy­gės ko­jo­mis nu­vir­tu­si ko­lo­na su rai­de „N“. Tai, ma­tyt, reiš­kė per­ga­lę prieš Pra­ncū­zi­ją ir Na­po­leo­ną. Aki­vaiz­du, kad pieš­ti mė­gęs ka­ra­lius tie­sio­giai da­ly­va­vo ku­riant mo­nu­men­tą. Ši ap­lin­ky­bė pa­ska­ti­no ma­ne pa­si­da­ly­ti sa­vo at­ra­di­mu ir pa­siū­ly­ti tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis eks­po­nuo­ti es­ki­zą uos­ta­mies­ty­je“, – aiš­ki­no eko­no­mis­tas.

Ieš­kos konteksto

Ka­ra­liš­ku pie­ši­niu ne­tru­ko su­si­do­mė­ti Klai­pė­dos mu­zie­ji­nin­kai, is­to­ri­kai. Jie pa­žy­mė­jo, kad tai – uni­ka­li is­to­ri­nė ver­ty­bė. Anot MLIM va­do­vo dr. J.Ge­nio, da­bar rei­kia su­gal­vo­ti pro­gą, ras­ti te­mi­nį kon­teks­tą ir tin­ka­mai pri­sta­ty­ti pie­ši­nį vi­suo­me­nei.

„Mu­zie­jų funk­ci­ja – pa­sa­ko­ti apie kraš­to is­to­ri­ją, ro­dy­ti ją, kad ir ko­kia bu­vo. Tad šiuo at­ve­ju kal­ba­me la­biau ne apie vo­kiš­kos kul­tū­ros pa­vel­dą, o apie įdo­my­bę, su­si­ju­sią su mū­sų mies­to ir kraš­to is­to­ri­ja. Klai­pė­dos, kaip Prū­si­jos mies­to, eta­pą, ku­ris sie­ja­si su di­džią­ja to lai­ko­tar­pio Eu­ro­pos po­li­ti­ka. O vie­nas jos kū­rė­jų bu­vo Vil­hel­mas II“, – sa­kė J. Ge­nys.

Bū­tent šis mo­nar­chas sa­vo po­li­ti­nė­mis ma­ni­pu­lia­ci­jo­mis pri­ar­ti­no Eu­ro­pą prie Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Tie­sa, Vo­kie­ti­ja jį pra­lai­mė­jo, o pats Vil­hel­mas II 1918 me­tais bu­vo pri­vers­tas at­si­sa­ky­ti sos­to.

Skulptūra "Borusija" uostamiestyje buvo pastatyta 1907 metais.

„Es­ki­zas mums įdo­mus bū­tent dėl to lai­ko­tar­pio is­to­ri­nių pe­ri­pe­ti­jų ir di­džio­sios Eu­ro­pos po­li­ti­kos vei­kė­jų. Kal­ba­me apie Eu­ro­pos val­do­vų, ka­ra­lių pėd­sa­kus Klai­pė­do­je. Juk Mė­me­lis XIX am­žiaus pra­džio­je bu­vo net Prū­si­jos sos­ti­nė, ku­rio­je re­zi­da­vo ka­ra­liš­ko­ji šei­ma, gar­sio­ji ka­ra­lie­nė Lui­zė. To­dėl ak­cen­tuo­jant pla­tes­nį, eu­ro­pi­nį kon­teks­tą, di­džią­ją po­li­ti­ką, jos kū­rė­jus ir są­sa­jas su Klai­pė­da, tas es­ki­zas tam­pa la­bai įdo­miu eks­po­na­tu“, – tvir­ti­no MLIM di­rek­to­rius. J. Ge­nys dar pri­dū­rė, kad bū­ta ir Lie­tu­vos kil­min­gų­jų, ku­rie pa­si­žy­mė­jo po­lin­kiu į me­ną, dai­lę. Pa­vyz­džiui, Bir­žų di­di­kai Rad­vi­los pie­šė kros­nių kok­lių es­ki­zus.

„Su­si­siek­si­me su po­nu G. Nau­sė­da, pa­si­tar­si­me dėl es­ki­zo eks­po­na­vi­mo kon­teks­to ir pa­sis­teng­si­me jį par­ody­ti mu­zie­jaus lan­ky­to­jams“, – ti­ki­no J.Ge­nys.

Pra­ėjus ke­lioms die­noms po po­kal­bio su LŽ žur­na­lis­tu MLIM di­rek­to­rius pra­ne­šė, kad mu­zie­jaus fon­duo­se pa­vy­ko ras­ti ir do­ku­men­tus, su­si­ju­sius su gar­sią­ja skulp­tū­ra. „Jie bu­vo įbe­to­nuo­ti po pos­ta­men­tu ir ap­tik­ti so­viet­me­čiu sta­tant „Žve­jo“ pa­mink­lą“, – tei­gė J. Ge­nys.

Iko­nog­ra­fi­nė retenybė

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos ka­ted­ros ve­dė­jas dr. Vy­gan­tas Va­rei­kis LŽ pri­mi­nė, kad au­ten­tiš­kos, su Klai­pė­da su­si­ju­sios XIX-XX am­žiaus pra­džios iko­nog­ra­fi­jos yra la­bai ma­žai.

„Tu­ri­me daug at­vi­ru­kų, jų ko­pi­jų, ta­čiau to­kių is­to­ri­nių ver­ty­bių kaip to lai­ko­tar­pio pie­ši­niai, es­ki­zai, gra­viū­ros – la­bai ma­žai. „Bo­ru­si­jos“ pie­ši­nys yra įdo­mus. O ap­lin­ky­bė, kad au­to­rius – pats Vil­hel­mas II, šį is­to­ri­jos liu­dy­to­ją da­ro uni­ka­lų. Ma­nau, Klai­pė­da ne­ga­li pra­leis­ti pro­gos eks­po­nuo­ti ver­ty­bę, ypač jei pats sa­vi­nin­kas siū­lo­si ją pa­sko­lin­ti“, – LŽ sa­kė is­to­ri­kas.