Klaipėdiečiai sušalo. Ir patys dėl to kalti?

Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas baigti šildymo sezoną Klaipėdos mieste, išskyrus ikimokyklinio ugdymo, švietimo ir socialinės paramos įstaigas, įsigaliojo balandžio 14 d. Netrukus po to orai atšalo ir jau dvi savaites klaipėdiečiai daugiabučiuose kenčia žemesnę temperatūrą nei higienos normose numatyti 18 laipsnių.

Savivaldybė net du kartus paskelbė, jog įsakymas baigti šildymo sezoną galioja tik Savivaldybės įstaigoms ir paragino gyventojus reikalauti iš šilumos tiekėjų, kad jiems įjungtų šildymą.

Kompensacijos - tik sezono metu

"Kada pradėti ir kada baigti šildymo sezoną gyvenamuosiuose namuose, Savivaldybė nesprendžia. Ji tik skelbia oficialią šildymo sezono mieste pradžią ar pabaigą, tačiau dėl šildymo pradžios ir pabaigos savo daugiabutyje apsispręsti teisę turi patys gyventojai.

Norėdami įjungti ar išjungti šildymą, daugiabučių gyventojai butų ir kitų patalpų savininkų visuotiniame susirinkime arba organizavus balsavimą raštu balsų dauguma (51 proc.) priima sprendimą pastato šildymą pradėti/baigti kitu laiku (anksčiau arba vėliau negu paskelbta šildymo sezono pradžia ar pabaiga). Turėdami daugumos sprendimą (visuotinio susirinkimo protokolą arba balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolą) ir prašymą raštu pateikia šilumos tiekėjui, kuris ne vėliau kaip per 2 darbo dienas duoda leidimą pastato savininkui, valdytojui ar prižiūrėtojui įjungti ar išjungti šildymą", - skelbiama Savivaldybės pranešime, kuriuo gyventojai raginami pasinaudoti savo teise kontroliuoti šilumos tiekėjus.

Pranešime taip pat paminėta, jog miestiečiams, kurie gauna kompensacijas už šildymą, jos mokamos tik oficialus šildymo sezono metu. Tai reiškia, kad tokie gyventojai gali savo butus šildytis ir toliau, bet kompensacijų už tai nebegaus.

"Gali šildytis ir vasarą"

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Algis Gaižutis patvirtino, jog Savivaldybė neturi teisės reguliuoti šildymo tiekimo daugiabučiams gyvenamiesiems namams, administracinėms ir komercinėms įstaigoms, tad įsakymas galioja tik Savivaldybės įstaigoms ir institucijai, kuri skaičiuoja kompensavimo tvarką. Pasak tarnautojo, vadovaujamasi tai numatančiomis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis.

"Šilumos prižiūrėtojai visada orientuojasi į Savivaldybės įsakymą. Yra buvę, jog administracinės, komercinės įstaigos klausdavo, ar gali atjungti šildymą, jiems jau išaiškinome ir jau keletą metų skambučių nesulaukiame. Dabar belieka, kad ta informacija pasiektų vartotoją.

Bet kurio namo bendruomenė, jeigu turi tokį poreikį, gali šildytis kiek nori, kad ir vasarą. Jeigu oro sąlygos geros, santechnikas ateina ir uždaro sklendę, ir visiems tinka. O šiemet oras atšalo, ir gavosi taip, kaip gavosi. Šilumos vartotojai, kuriems šalta, turėtų kreiptis, kad šildymas būtų įjungtas", - aiškino specialistas.

Vėl šildosi du namai

Vienas iš uostamiesčio šilumos tiekimo prižiūrėtojų UAB "Sobo sistemos" aptarnauja per 300 objektų senamiestyje, Debreceno gatvės rajone, Miško kvartale. Pasak bendrovės direktoriaus Zigmo Šlepečio, įjungti šildymą atšalus orams šiemet paprašė tik du nedideli daugiabučiai namai senamiestyje.

"Mes vadovaujamės Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriame aiškiai parašyta, jog šildymo sezonas baigiamas Klaipėdos mieste. Jeigu neatjungtume šildymo išėjus šiam įsakymui, gyventojai turėtų teisę skųstis, kad nesivadovaujame oficialiu Savivaldybės dokumentu. Be šito įsakymo mes negalime atjungti šildymo. Šilumos įstatyme aiškiai parašyta, kad apie šildymo sezono pabaigą ir pradžią paskelbia Savivaldybė", - sakė Z. Šlepetis.

"Šneka ne taip"

Kaip savo pareigas atlieka šilumos tiekimo prižiūrėtojai, kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Jos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas Viktoras Alekna patvirtino, jog Savivaldybė turėtų sureaguoti į tai, jog po to, kai buvo paskelbta šildymo sezono pabaiga, nukrito oro temperatūra ir daugiabučių namų gyventojams neužtikrinamos higienos normos, nes šilumos tiekimo prižiūrėtojams ši prievolė galioja tik oficialaus šildymo sezono metu.

"Šilumos tiekimo prižiūrėtojai vadovaujasi dokumentu. Išėjo oficialus įsakymas, jog šildymo sezonas nutrauktas. Jeigu prižiūrėtojai nenutrauks šildymo, gyventojai turi teisę skųstis, kad nesilaikoma įsakymo.

Tai yra nesusikalbėjimas. Pagal taisykles, prižiūrėtojas neturi pareigos užtikrinti šildymo ne šildymo sezono metu. Žinoma, galima organizuoti namo gyventojų susirinkimą, tačiau tikimybė, kad surinksite 50 proc. + 1 balsą, labai nedidelė, nes atsiras tokių, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir nesutiks mokėti visos kainos. Savivaldybės tarnautojai, sakydami, jog jie šioje situacijoje ne prie ko, švelniai tariant, šneka ne taip. Akivaizdus pavyzdys - Vilniaus savivaldybės reakcija", - sakė V. Alekna.

Vilniuje oficialiai šildymo sezonas buvo baigtas balandžio 7 dieną, tačiau orams atvėsus, nuo balandžio 15 d. šis sezonas pratęstas. Šildymas įjungtas mokyklose, darželiuose, sveikatos priežiūros įstaigose, gyvenamuosiuose namuose, kuriuose tam neprieštaravo dauguma gyventojų, o administraciniuose pastatuose - pagal poreikį.

Daugiabučių namų gyventojai, kurie šildymo nepageidavo, turėjo surinkti 51 proc. balsų, ir pranešti apie savo sprendimą šilumos tiekėjui.