Klaipėdietis priglaudė gulbių jauniklį, dar vieną papjovė lapės

Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Klaipėdietis Romantas jau trečia para lanko ant Kuršių marių ledo apsistojusią gulbių šeimyną. Vyras pasakoja, kad suaugusias gulbes ir jų jauniklius aptiko atsitiktinai, atėjęs pasivaikščioti.

Tada jų buvo 15. Atėjęs kitą dieną išvydo, kad poros gulbiukų nebėra, aplink mėtėsi tik paukščių likučiai. Dar po dienos gulbiukų vėl sumažėjo. Vyras nusprendė išsiaiškinti, kas gulbes drasko, tad pavakaryje pasiruošė budėti.

„Apsirengiau šiltai, paėmiau kėdę, paėmiau radiją, galvojau, kad jau neužmigčiau, kavos. Galvojau, sėdėsiu prie tos vietos ir viskas“, – sako klaipėdietis Romantas.

Netrukus vyras pastebėjo dvi lapes, kurios vaikydamos suaugusias gulbes, pjovė jų jauniklius. To vaizdo klaipėdietis sako niekada neužmiršiantis. Ašaros jam kaupiasi net dabar.

„Prie mano akių sudraskė vieną. Jis, aš nežinau kaip pasakyti, tokiu balsu rėkė, kad… Aš negalėjau nieko padaryti, nes ledas buvo plonas dar, negalėjau net prieiti. Padėti niekuo negalėjau“, – pasakoja Romantas.

Klaipėdietis nusprendė likusias gulbes išgelbėti, skambino gyvūnų priežiūros tarnyboms, aplinkosaugininkams, tačiau niekas esą neatvyko ir paukščių iš gamtos neišsivežė.

Gamtosaugininkai ir gyvūnų globėjai aiškina, kad pagalbos vyras ir neturėjo tikėtis. Jis pats pripažįsta, kad visa gulbių šeima yra iš ten ne kartą išskridusi, tad specialistai tvirtina, kad paukščiai sveiki, todėl jų iš natūralios aplinkos paimti negalima. Taip gyvūnams tik dar labiau kenkiame, be to, niekas nėra garantuotas, kad išvežtos gulbės neparskris ir vėl.

„Paukščiai negyvena danguje, jie gyvena vandens telkiniuose, ant žemės. Yra natūralu, kad jis nenori tam ore, kai šalta, skristi, taupo jėgas, todėl vaikščioja ant žemės, ant ledo ir tokiu atveju reikia palikti tą paukštį ten, kur yra – namuose, tai yra gamtoje“, – teigia gyvūnų globos įstaigos administratorė Gintarė Liutkuvienė.

Maža to, gamtoje egzistuoja natūralus mitybos ratas, vieni laukiniai plėšrūnai ėda kitus gyvūnus, o šiuo atveju lapės gulbes. Tik dėl to, kad vieni gyvi organizmai minta kitais, gamta iki šių dienų išliko. Tad gelbėdami paukščius, žmonės be maisto palieka ir pasmerkia žūti lapes ar jų jauniklius.

Be to, pasak specialistų, yra ir kita medalio pusė, šiuo atvejų žmonės lapėms medžioklę net palengvina. Mat gulbės apsistoja ten, kur jas maitina žmonės, nors turėtų išskristi į šiltus kraštus. Pavyzdžiui, žvejai šeria ir klaipėdiečio globotas gulbes.

„Žmonės pamatę, kad atėjo laukinis gyvūnas, pradeda jį maitinti ir tada gyvūnas pripranta. Kaip ir gulbė maitinama vasarą pripranta prie tos vietos, išsiperi ten palikuonių ir nebenori skristi į šiltus kraštus“, – kalbėjo G. Liutkuvienė.

Gelbėjo paukštį

Jau kita istorija: žmonės iš mašinos traukia į prieglaudą atvežtą gulbę. Nusilpusį ir sužeistą paukštį klaipėdiečiai aptiko pačiame miesto centre. Sako skambinę skubios pagalbos numeriu 112, tačiau pareigūnai esą atsisakė atvažiuoti, todėl klaipėdiečiai gulbę išvežė į gyvūnų prieglaudą.

Gulbė jau su kitomis nelaimės sesėmis šildosi gyvūnų prieglaudoje. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus viršininkas nustebo išgirdęs, kad jo darbuotojai pagalbos nesuteikė. Esą tik sveikus gyvūnus žmonės turi palikti ramybėje. Jei gyvūnai sužeisti, skambinti 112 būtina.

„Procedūra yra tokia, pranešėjai vis teik skambina 112 pagalbos telefonu, o kadangi bendrasis pagalbos centras turi sąveikos sutartį su Aplinkos pasaugos agentūra, tai mes tuos pranešimus perduodame jiems ir jie tada reaguoja pagal savo kompetenciją“, – sako Bendrojo pagalbos centro atstovas Nerijus Žudys.

Gyvūnų globėjai užfiksavo net ant mokyklos stogo apsigyvenusią gulbę. Juoda smala dengtas stogas, kol neapsnigo, priminė tamsaus vandens telkinį, tad gulbė į jį ir taikėsi.

Gamtosaugininkai pastebi, kad atėjus tokiai šaltai ir snieguotai žiemai, gulbės nebemato užšalusių ir apsnigtų vandens telkinių, tad leidžiasi net ant asfalto, mat galvoja, kad po jomis juoduoja vanduo. Todėl žmonės ir randa miesto viduryje vaikštančius ar kojas į kietą pagrindą susižalojusius paukščius.