Klaipėdos Betmenas nerimsta – užkliuvo didžiulės eilės koronaviruso patikros punktuose

Visuomenininkas stebėjo, kai veikia vienintelis uostamiestyje patikros punktas po atviru dangumi, su išvadomis supažindino sveikatos apsaugos įstaigų vadovus. Pastarieji problemų neįžvelgia – aiškina, kad testavimo procesas iš esmės vyksta sklandžiai, jokių eilių nėra.

Testų tenka laukti tris dienas?

M.Andrijanovas atkreipė dėmesį į kovo 8-14 dienų laikotarpį: „Jeigu tikėti viešai skelbiamais duomenimis, galimus ligos simptomus kovo 10-ąją pajutęs žmogus koranaviruso testą galės atlikti tik kovo 13-ąją. Ar tai normalu – tikrinti pacientą ketvirtą dieną po kreipimosi?

„Tikrindami vieno klaipėdiečio skundą dvi dienas stebėjome, kaip dirba punktas, raštu ir žodžiu reguliariai tikrinome laisvų vietų galimybę. Filmuoti vaizdo įrašai nuteikia liūdnai – mobilus punktas veikia toli gražu ne visu pajėgumu“, – sako visuomenininkas.

Analizuodamas viešus registravimo ir testavimo duomenis M.Andrijanovas pastebėjo, jog Vilniuje tomis pačiomis dienomis mobiliuosiuose patikros punktuose yra apie pusė tūkstančio laisvų vietų.

„Sostinėje jokių problemų, o kitur laisvų vietų trūksta. Nejaugi tik Lietuvos pajūryje – baisus pandemijos protrūkis, kad visos vietos rezervuotos net tris dienas į priekį?“, – dirbtinai kuriamą koronaviruso tyrimų deficitą įtaria „Fondo VEIK“ įkūrėjas.

Privatininkai tikrina greičiau

Visuomenininkams atrodo, kad testavimo sistema uostamiestyje stringa dėl nesureguliuotų darbo grafikų: „Mobilus patikros punktas čia veikia – nuo 8 iki 16 val, o Vilniuje – nuo 6 iki 21val. 15 min. Štai ir visa paslaptis, kodėl žmonės testų turi laukti kelias dienas“.

Antradienio popietę Klaipėdoje artimiausia laisva vieta testams registruotų asmenų eilėje, pasak M.Andrijanovo, numatyta tik penktadienį. Apskaitos sistema fiksavo, kad Vilniuje registruotiems žmonėms trečiadienį skirtos 44, o ketvirtadienį – 376 laisvos vietos.

„Ką daryti pensininkams: laukti, tikėtis stebuklo arba testuotis privačioje klinikoje? Dažnas renkasi antrąjį variantą – iš menkos pensijos sumoka 79 eurus už tyrimą. Paklojus dar 10 eurų, atsakymo sulaukia ne parą, o per 6-8 valandas“, – aiškino M.Andrijanovas.

Klaipėdietis protestuoja prie tokį, jo nuomone, kurdinimą: „Kiek šimtų tūkstančių eurų per pandemiją galima uždirbti iš senolių? Susijaudinę dėl savo gyvybės žmonės nepasirengę laukti, kol mobilus patikros punktas jiems atsivers – sutinka su viskuo“.

Punkto pralaidumas nepatenkina

Jeigu tikėti tvarkaraščiais, kad pastarosiomis dienomis Klaipėdos patikros punkte laisvų vietų iš tikrųjų nėra, automobiliai su žmonėmis, M.Andrijanovo skaičiavimais, „Švyturio“ arenos link turėtų riedėti be perstojo – po vieną kas šešias minutes.

„Trečiajam pagal dydį Lietuvos miestui 10 automobilių per valandą arba 80 per dieną – menkas pralaidumas“, – tvirtina testavimo procedūrų stebėtojai.

Prie patikros punkto šalia „Švyturio“ arenoje ryte pasirodęs M.Andrijanovas matė, jog tą dieną automobilių eilė judėjo daug greičiau – per šešias minutes pravažiavo ne vienas. Per pirmąsias darbo minutes patikrinti penkių automobilių keleiviai arba jų vairuotojai.

„Neregistruoti žmonės netestuojami – medikai negali identifikuoti asmenų, kuriems nepriskirtas unikalus brūkšninis kodas. Nepaisant to, per pirmąją darbo valandą į punkto teritoriją vietoj 10 lengvųjų automobilių įvažiavo dvigubai daugiau.

Kodėl jie atvyko – paslaptis. Kalbama, kad iš mobilių patikros punktų skambinėjama žmonėms, siūloma atvykti ir testuotis, kada jie to pageidauja“, – aptarnavimo tvarką dėstė M.Andrijanovas.

Bando išjudinti valdininkus

Antrojo tokio patikros punkto Klaipėdoje nėra, nors M.Andrijanovas girdėjo, kad praėjusią savaitę toks buvo registruotas. Žmonės jam pranešė, kad vienas iš autobusų, jau anksčiau pritaikytas testavimui, šiemet net nebuvo išvažiavęs į uostamiesčio gatves.

„Kiek žmonių nusispjovė ir būriais nuskubėjo tikrintis į privačias klinikas, kurios veikiausiai be galo patenkintos ir dėkingos medikams ir valdantiesiems už dirbtinai kuriamą koronaviruso tyrimų deficitą.

Ir tai vyksta nepaisant to, kad valdžia šaukte šaukia apie masinio gyventojų testavimo svarbą, tai esą yra vienintelis būdas suvaldyti pandemiją“, – aitrių kritikos pipirų ir Klaipėdos savivaldybei pažėrė M.Andrijanovas.

Pilietiškai nusiteikęs vyriškis savo tyrimų išvadas siuntė uostamiesčio savivaldybės administracijos, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovams.

Interesas – kokybiška paslauga

Visuomeninio fondo „VEIK“ sumanytojas tikino nesiekiantis ko nors prikalti prie kryžiaus, kabinėtis dėl smulkmenų, moralizuoti ar priekaištauti dėl prasto darbo gydytojams, valdžios institucijoms.

„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį į neefektyvią vienintelio mieste mobilaus koronaviruso patikros punkto veiklą. Tikimės produktyvaus, nebiurokratinio ir greito atsakymo“, – teigia Klaipėdos Betmenu tituluojamas M.Andrijanovas.

Klaipėdietis netgi pagyrė prie „Švyturio“ arenos dirbančius medikus už humaniškumą, pastebėjęs, kaip jie ryte be jokių kalbų aptarnavo vieną į patikros punktą pėsčiomis atėjusį vyresnio amžiaus žmogų.

„Kita vertus, tai byloja apie ydingą testavimo sistemą – tikrinami tik automobiliais į punktus atvykę žmonės. Draudžiama praverti langus, duris, išlipti lauk. Taip kovodami su pandemijos virusu šaudome patys sau į kojas“, – piktinosi uostamiesčio Betmenas.

Gyventojų skundų negirdėjo

NVSC Klaipėdos departamento direktorių Raimundą Grigaliūną nustebino visuomenininkų nerimas dėl neva dirbtinai kuriamų problemų atliekant koronaviruso testus uostamiestyje.

„Iš kur tokie duomenys apie eiles prie patikros punkto? Pandemijos paūmėjimo būta pernai pavasarį, paskui ji aprimo. Naujas šuolis fiksuotas lapkritį ir gruodį, būtent tada ir buvo atidarytas antrasis mobilus patikros punktas“, – kalbėjo R.Grigaliūnas.

Dabar padėtis, pasak R.Grigaliūno, pagerėjusi: „Kasdien registruojama iki trisdešimties norinčių pasitikrinti žmonių. Signalų, kad jie kankinasi, laukia, kada jiems bus atlikti testai, negirdėjau. Mobilūs patikros punktai veikia ir aplinkiniuose rajonuose“.

Anksčiau būta problemų tikrinant ir izoliuojant keltais iš Vokietijos ir Švedijos, reisiniais lėktuvais į Palangą atvykusius keleivius. Klaipėdos jūrų uoste veikė mobilus patikros punktas, kur patekdavo kiekvienas įtartinai karščiuojantis keleivis.

Pasirengę spartinti apsukas

Neseniai Centriniame Klaipėdos terminale atidarytas privatus greitojo testavimo punktas. Keltų keleiviai prieš reisus gali pasitikrinti sveikatą, gauti reikiamą pažymą. Iš užsienio šalių atplaukę keleiviai irgi privalo turėti pažymas apie neigiamą koronaviruso testą.

„Taip užtikriname veiksmingesnę kovos su pandemija kontrolę. Tiesa, kai kurie keleiviai vis dar įsigudrina atvykti į Lietuvą be testų. Šiomis dienos teko nukreipti patikrai kelis į Palangą be pažymų atskridusius žmones“, – sakė NVSC Klaipėdos departamento vadovas.

Už mobilaus patikros punkto prie „Švyturio“ arenos veiklą atsakinga Klaipėdos poliklinikos vyriausioji gydytojas Loreta Venckienė irgi stebėjosi visuomenininkų išvadomis.

„Eilių niekas dirbtinai neaugina, patikros punktas dirba, kaip numatyta. Kol kas netikslinga atidaryti dar vieną. Jeigu prireiktų daugiau testų, galime išplėsti punkte budinčių medikų brigadas“, – tvirtino L.Venckienė.

Medikė pažymėjo, jog Vilniaus ir Klaipėdos negalima lyginti: „Sostinėje testuojamų pacientų skaičius yra didesnis, nes ten – daugiau gyventojų, veikia dešimt poliklinikų, o uostamiestyje jų tik kelios“.

Ginasi nuo sąmokslo teorijų

Elektroniniame portale (esveikata.lt), kur registruojami visi pageidaujantys atlikti koronaviruso testus Lietuvos gyventojai, nurodoma, kad šiuo metu Klaipėdoje yra du šimtai laisvo laiko vietų.

„Pacientai patys gali nurodyti, kada nori atvykti. Jeigu matome, kad tvarkaraštyje yra laisvų tarpų, aišku, ir patys jiems skambiname, derinamės. Reikia racionaliai naudoti darbo laiką ir pajėgas – be reikalo nešaldyti lauke ir žmonių, ir medicinos personalo.

Mobiliuose patikros punktuose medikams darbo tikrai užtenka. Nepamirškime, kad jie nėra atleisti nuo savo tiesioginių pareigų sveikatos apsaugos įstaigose – visur reikia suspėti“, – pasakojo L.Venckienė.

Kalbas, jog kažkas, neva dirbtinai stabdydamas testavimo procedūras, šitaip formuoja privačių medicinos klinikų veiklai finansiškai palankią terpę, ji įvertino kaip dar vieną pandemijos sąmyšio pagimdytą sąmokslo teoriją.

Įvertino aktyvistų pastangas

Ligos simptomus pajutusiems žmonėms L.Venckienė pataria pirmiausiai kreiptis į šeimos gydytojus: „Jie pasakys, kaip elgtis, kur važiuoti – į mobilius patikros punktus, privačias klinikas ar ligonines. Jeigu reikės, iš karto nukreips ten, kur atliekami tyrimai, teikiama pagalba“.

Sužinojusi, kad Klaipėdos Betmenas jau sklando ir virš mobilių patikros punktų, L.Venckienė tik nusišypsojo: „Jam viskas įdomu. Tikiuosi, kad visuomenininkai ne tik iš šono stebės, ką veikiame, bet ir stos kovą su pandemija, jeigu prireiktų savanorių pagalbos“.

Poliklinikos vadovė patikino, kad klaipėdiečiai koronaviruso patikros testams be jokių problemų registruojami ir šiandien. Ryte atlikę procedūras pacientai tyrimų rezultatus gali sužinoti vakare.

SAM sprendimu neseniai pakeistos mobiliųjų patikros punktų darbo taisyklės – nuo šiol koronaviruso testai atliekami visiems žmonėms, kurie pasitikrinti atvyksta viešuoju transportu arba ateina pėsčiomis.

Aptinkami ir mutavę virusai

Prieš metus į Klaipėdos universitetinę ligoninę (KUL) atgabenta pirmoji koronavirusu užsikrėtusi moteris. Čia dėl COVID-19 stebėta apie 3000 pacientų, gydyta ir išrašyta – beveik 1400. Iš jų virš 300 žmonių gulėjo Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje.

Viena sudedamųjų kovos su pandemija dalių – laboratoriniai tyrimai. KUL Molekulinės diagnostikos laboratorijoje per metus iš viso atlikta apie 170 tūkst. COVID-19 tyrimų, nustatyta beveik 18 tūkst. užsikrėtusių pacientų.

Jeigu anksčiau per savaitę ligoninė atlikdavome 100 tyrimų, tai per pandemijos įkarštį jų padidėjo iki 500-600. Perorientuota, aprūpinta šiuolaikinėmis technologijomis, pritaikyta kovai su virusu COVID-19 KUL laboratorija – vienintelė tokia Lietuvoje.

Kovą su pandemija Vakarų Lietuvoje koordinuojančioje ligoninės Molekulinės diagnostikos skyriuje neseniai įdiegtas naujas tyrimų metodas medikams leidžia nustatyti mutavusius SARS-CoV2 tipus: britiškąjį, braziliškąjį, Pietų Afrikos Respublikos ir mišrųjį.

Metodui įdiegti naudoti anksčiau nustatyti teigiami įvežtiniai grįžusių iš užsienio šalių žmonių ėminiai. Tirta dvylika ėminių, iš jų – du teigiami (britiškieji) iš Vokietijos ir Švedijos.

Pastarieji ėminiai buvo paimti prie „Švyturio“ arenos įrengtame mobiliame koronaviruso patikros punkte.

Paskiepyti medikai – tvirtesni

„Lūžis įvyko vasarį, kai sergančiųjų COVID-19 skaičius ligoninėje stabilizavosi. Šiuo metu gydome 44 infekuotus pacientus, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje jų yra 11. Kasdien tas skaičius kažkiek kinta“, – kalbėjo KUL vadovas, profesorius Vinsas Janušonis.

Koronaviruso pandemijos įkarštyje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydyta beveik 200 infekuotųjų, Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje tada gulėjo 30 pacientų.

Viltingus pokyčius atspindi jau kelias savaites nefiksuojami virusu COVID-19 apsikrėtusių ligoninės darbuotojų atvejai. Pasak V.Janušonio, pagerėjo medikų psichologinė būklė: „Jie pasijuto tvirtesni ir saugesni, tai – akivaizdus vakcinavimo rezultatas“.

Iki šiol COVID-19 vakcina paskiepyta daugiau kaip tūkstantis KUL darbuotojų. Pasiskiepiję medikai tęsia kovą su koronavirusu, tačiau juos lydi jau mažesnė rizika pačių, pacientų ir artimųjų sveikatai.

V.Janušonis ateities neidealizuoja: „Pandemija pakeitė pasaulį, moko mus dirbti pakitusiomis sąlygomis ir neprarasti optimizmo. Žinoma, visiškai sugrįžti prie to, kas buvo anksčiau, greitai nepavyks. Tačiau siekti būtina – to reikia pacientams, reikia visuomenei“.