Planuojama, kad jais gaminant šilumą bus stabilizuotos ar net sumažintos šilumos kainos Klaipėdos miesto klientams.
Rekonstrukcija išoriškai nepastebima
Klaipėda yra vienas iš pigiausiai besišildančių Lietuvos didmiesčių. Tokias tendencijas Klaipėdoje nulemia dvi priežastys. "Klaipėdos energija" sugebėjo sumažinti kainą šilumos rinkoje pradėjusi naudoti pigų vietinį kurą - biokurą, o panašių kainų lygmeniu tarpusavyje konkuruoja net 7 vietiniai nepriklausomi šilumos gamintojai.
Atlikus studiją paaiškėjo, kad norint stabilizuoti šilumos kainas Klaipėdoje minimaliame lygyje, bendrovei reiktų pastatyti dar kelis iki 30 MW galios biokuro katilus ir šilumos energiją gaminti iš smulkintos medienos. Tad šiuo metu "Klaipėdos energija" uostamiestyje eksploatuoja du biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, kurių bendra šiluminė galia sieks 20 megavatų (MW).
"Bendrovės valdyba yra patvirtinusi investicinį planą, kuriame numatytas finansavimas biokuro katilams statyti. Šilutės plento rajoninėje katilinėje dar statysime iki 20 MW galios šilumos gamybos katilus, o Lypkių katilinėje - iki 10 MW galios katilą garo gamybai", - pasakojo Antanas Katinas, "Klaipėdos energijos" generalinis direktorius.
Projektų daliniam finansavimui planuojama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Išoriškai statybos Šilutės plento katilinėje nebus pastebimos - net dvigubai padidinus šio padalinio biokuro naudojimo pajėgumus užteks jau prieš keletą metų pastatyto sandėlio, o naujieji katilai tilps į dabartinius pastatus. Daug metų tarnavę dujiniai katilai jau išmontuoti, netrukus į jų vietą bus pastatyti efektyvūs, kompaktiški nauji įrenginiai.
Bendrovės vadovas atkreipė dėmesį, jog oro tarša pakeitus kurą nė kiek nepadidės.
"Iš mūsų kaminų rūksta ne dūmai, o vandens garai. Biokuro katiluose susidarę dūmai tiesiogine ta žodžio prasme yra išplaunami ant jų purškiant vandenį. Biokuro katilai su ekonomaizeriais atitinka aukščiausius ekologijos standartus", - aiškino A. Katinas.
Patikimiausias tiekėjas - "Klaipėdos energija"
Uostamiestyje, be "Klaipėdos energijos", dar 7 įmonės gamina ir miestui gali tiekti šilumą. Vadinamieji nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG) - tai vietinės įmonės, kurios turi savo katilines ir gamina šilumą.
Keturios iš jų pirmiausia naudoja šilumą savo produkcijai gaminti ir patalpoms šildyti, o kas lieka parduoda miestui. Trys iš jų - UAB "Fortum Klaipėda", UAB "Geoterma" ir UAB "Pramonės energija" - gamina šilumą vien tik miesto reikmėms. Vasarą, kai miestui šilumos reikia labai nedaug, NŠG konkuruoja tarpusavyje, kas parduos šilumą pigiau. Tačiau žiemą, kai superkama visa NŠG pasiūlyta šiluma, kaina išauga.
"Nepriklausomų gamintojų konkurencija yra naudinga vartotojams. Tačiau ne visi išsilaiko konkurencinėje kovoje. Labai gaila, bet esame gavę "Geotermos" pranešimą, jog jie neribotam laikui stabdo šilumos gamybą", - pasakojo A. Katinas.
Kitų NŠG darbo ciklai taip pat yra nenuspėjami, o gamybos pajėgumai - riboti. Kai žiemą būna šalčiausi periodai, Klaipėdoje NŠG gali pagaminti tik apie trečdalį miestui reikalingos šilumos - iki 70 MW tiekia "Fortum Klaipėda" ir dar apie 15 MW - UAB "Pramonės energija". Kiti praktiškai šildo tik save. Taigi, "Klaipėdos energija" savo katilinėse privalo turėti tiek šilumos gamybos pajėgumų, kad šalčiausiu metų periodu ne tik patiektų miestui trūkstamą 200 MW kiekį šilumos, bet ir galėtų užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą, jei dėl kokių nors priežasčių neveiktų NŠG katilinės.
Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" šilumai gaminti gali naudoti net 3 kuro rūšis - gamtines dujas, mazutą ir biokurą. Biokuras yra pigiausias, tad jo naudojimas yra "Klaipėdos energijos" prioritetas.
Pasak bendrovės generalinio direktoriaus, planuojama, kad naujieji biokuro katilai turėtų veikti jau 2018-2019 metų šildymo sezoną.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą