Dabar tik viešai operuojama milijoninėmis sumomis, kurių prireiks, jei šis optimistinis planas pavyks.
"Vakarų eksprese" jau rašėme, kad sėkmės atveju iš viso projektui 2017-2023 m. laikotarpiu Savivaldybės biudžete reikėtų rasti 15 mln. eurų. Antra tiek ir dar daugiau šiam projektui lėšų skirtų valstybė ir Europos Sąjunga. Preliminariai skaičiuojama, kad iš viso šiam projektui įgyvendinti gali prireikti apie 35 mln. eurų.
Galutinis sprendimas dėl Europos kultūros sostinės vardo suteikimo turi būti priimtas 2017 metais. Vien iki tol numatyta šiam projektui atseikėti 2,5 mln. eurų. Tačiau miesto vicemeras Artūras Šulcas akcentavo, kad tai - tie patys pinigai, kuriuos Savivaldybė ir taip kasmet skiria kultūrai.
"Papildomų injekcijų nereikės. Juk per 3 metus esame pasižadėję nuo 3 procentų kultūros finansavimą iš miesto biudžeto padidinti iki 6 procentų. Tai bus ne tik didžiausias kultūros finansavimas Lietuvoje, bet ir vienas didžiausių Europoje", - minėjo A. Šulcas.
Tad esą vien dėl tokio požiūrio į kultūrą nėra abejonių, kad Klaipėdai turi pasisekti gauti šį garbingą titulą.
"Tie 15 milijonų mūsų nė kiek negąsdina. Jau anksčiau tam ruošėmės", - minėjo vicemeras.
Beje, į šią sąmatą nepatenka lėšos, kurios artimiausiais metais numatytos kultūros įstaigų infrastruktūrai gerinti. Tam ketinama išleisti dar 40 mln. eurų.
Priminsime, kad Klaipėda Europos kultūros sostinės projektą planuoja įgyvendinti kartu su partneriais - Palangos ir Neringos savivaldybėmis. Jos esą taip pat žada prisidėti ir finansinėmis injekcijomis.
Pasak Savivaldybės tarnautojų, net ir nepavykus laimėti Europos kultūros sostinės vardo, dalis numatytų idėjų vis tiek būtų įgyvendinta. O kokios tai idėjos, žadama atskleisti gegužės pabaigoje, kai visi pretendentai atiduos paraiškas ir nebebus konkurencinio fono.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą