Papasakokite apie Atvirojo urbanistikos muziejaus idėją?
Klaipėdos urbanistikos muziejaus idėja išaugo iš Europos kultūros sostinės projekto. Muziejaus koncepcijai parengti gavau stipendiją iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Išanalizavau, kokios yra pasaulinės tendencijos, kaip tokio pobūdžio muziejai atrodo kitose Europos šalyse.
Lietuvoje miesto kultūrai trūksta tiek valstybės, tiek savivaldos dėmesio. Taip pat akivaizdu, kad miesto architektų ir aplinkos, kurioje jie projektuoja, ryšys yra silpnas, dažnai architektai nepaiso istorinio konteksto, elementarių urbanistikos principų.
Atvirojo urbanistikos muziejaus tikslas plėtoti miesto kultūrą, skatinti pažinti įvairias jo formas ir aktyviau dalyvauti procese. Klaipėdos miestas, mano nuomone, yra vienas iš urbanistinės kultūros lyderių Lietuvoje. Jam pirmajam dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo suteiktos miesto teisės, per daugelį šimtmečių Klaipėda pasižymėjo įvairiomis inovacijomis.
Atvirasis urbanistikos muziejus - tai grandiozinis projektas, kuriamas kartu su Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacija, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu, pavieniais žmonėmis. Jo pradžia - tai virtualus muziejus internete, svetainė www.urbanistikosmuziejus.lt.
ISTORIJA. Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projekto maketas, 1975 m.
Virtualiame muziejuje istorinę urbanistinę uostamiesčio raidą pristatys tam tikri objektai, vietos, reiškiniai. Informacija bus sugrupuota taip, kad pateiktą medžiagą būtų galima naudoti ekskursijoms. Bus integruotas žemėlapis, jame pažymėti objektai su įdomiais, netikėtais aprašymais ir faktais, nurodyti atstumai tarp jų.
Interneto svetainė startuos su septyniomis temomis. Ateityje jos bus pildomos ir plėtojamos. Numatyta, kad iš viso bus aštuonios temos, kiekviena iš jų su trimis potemėmis. Kiekviena jų turės savo ekspozicijas.
Pristatykite temas plačiau.
Pirmoji tema skirta ikigermaniškajai Klaipėdai. Joje pasakojama apie tai, kas čia buvo iki tol, kol Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas sugalvojo statyti Memelburgo pilį. Man asmeniškai ši miesto priešistorės tema labai įdomi.
Smalsu, kodėl būtent šitoje vietoje vokiečiai pasirinko statyti pilį, kodėl vietoje, kur upė įteka į jūrą, nėra aptikta stambesnių gyvenviečių. Pagal to laikmečio logiką, tai yra nesusipratimas, nes visos gyvenvietės tais laikais buvo kuriamos upių santakose. Gal ordinas nukariavo ir sulygino su žeme čia anksčiau buvusią gyvenvietę?
Naujausių archeologinių tyrimų Vitės priemiestyje metu buvo atrasta akmens amžiaus gyvenvietė.
Tai rodo, kad turime dar daugiau kapstyti ir ieškoti atsakymų, nes faktas yra tas, kad pirmame tūkstantmetyje po Kristaus Baltijos pajūris buvo tankiausiai apgyvendinta teritorija. Visi prekybiniai keliai, to laikmečio inovacijos buvo šiame regione. Įdomus klausimas, kur visa tai dingo.
ARCHITEKTAI. Klaipėdos miesto kūrėjai sovietmečiu. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.
Antroji muziejaus tema bus skirta Memelburgo pilies raidai, trečioji - istoriniam salos miestui, arba senamiesčiui. Ketvirtojoje temoje bus nagrinėjami istoriniai priemiesčiai: Friedricho priemiestis, Naujamiestis, Vitė, Vilhelmštatas, Krūmamiestis. Penktoji tema bus skirta dvarams, šeštoji - miškams ir parkams, septintoji - sovietmečiui ir aštuntoji nagrinės naujuosius laikus. Kiekvienai potemei bus skirti tekstai ir iliustracijos, schemos, žemėlapiai. Taip pat norime šioje svetainėje kaupti tam tikrą archyvą, medžiagą apie įvairius projektus. Tikimės, kad interneto svetainė bus patogus instrumentas naršyti ir naudoti.
Smalsu, kaip ketinate pristatyti naujuosius laikus.
Kaip tik šiais metais ketiname panagrinėti šią temą gana netikėtu rakursu - parodyti miesto garažų raidą.
Atvirasis urbanistikos muziejus bus tik virtualus, ar bus ir fizinė jo išraiška?
Uostamiesčio viešosiose erdvėse iš pradžių atsiras laikinos ekspozicijos.
Tikslas - sukurti muziejų ir fiziniu pavidalu. Galbūt net tokį ambicingą kaip MO muziejus Vilniuje, gal kiek mažesnį, tačiau tokį, kad miestas juo didžiuotųsi. Įsivaizduoju jį kaip miesto procesams skirtą fabriką, kuriame būtų vietos edukacijai, mokymams, įvairioms inovatyvioms veikloms, susijusioms su miesto inžinerija, komunikacija, socialiniais dalykais.
Įsivaizduoju, kad šis procesas užtruks dešimt metų, o gal ir ilgiau. Tikimės, kad Atvirasis urbanistikos muziejus padės sustiprinti Klaipėdos miesto ir jo gyventojų identitetą, o įvairios jo programos ne tik stiprins miestietiškos kultūros sampratą, bet ir padės susigrąžinti žmones, kurių uostamiestis neteko per pastaruosius dešimtmečius.
Ką turite galvoje, teigdami, kad Urbanistikos muziejus bus atviras?
Miesto kūrimasis iš esmės yra atviras procesas. Visi žmonės turi vienodas teises kurti miestą. Norime, kad ir virtualus muziejus ateityje galėtų pildytis ir asmeninėmis istorijomis, įžvalgomis, fotografijomis. Vienas pirmųjų žingsnių to link bus paroda Klaipėdos parodų rūmuose, kurią ketiname surengti šią vasarą kartu su Architektų sąjungos Klaipėdos skyriumi.
Apie ką bus ši paroda?
Apie Klaipėdos urbanistinę raidą, pastatus, pastatų grupes, viešąsias erdves. Parodos tema "Gyvasis miestas", nes miestas kaip statinių, inžinerinės struktūros kratinys - nieko vertas, jeigu juo nesinaudoja žmonės.
Akivaizdu, kad dabar, ypač šaltuoju metų laiku, Klaipėdai būdinga negyvojo miesto problema. Kokie būtų jūsų siūlymai jai spręsti?
Pirmas klausimas - ar miesto erdvės yra pritaikytos žmonėms būti? Kitas - kokie yra miestiečių įpročiai? Aš pats gimęs Klaipėdoje, mano šeimos nariai čia gyvena ir galiu pasakyti, kad klaipėdiečiai turi miesto fobiją, nenori išeiti į miestą ir žiūrėti į kitus piktus žmones.
Tačiau viskas keičiasi. Dabar galime stebėti žmonių atsivėrimo procesą. Jis ypač būdingas jauniems žmonėms, tačiau yra ir daug vyresnių žmonių, kurie atranda naujas socialinio mobilumo galimybes.
Kodėl to nėra Klaipėdoje? Tai tikrai nėra sunku padaryti. Pakanka vienos šventės, vienos iniciatyvos, pakeisti įprotį susitikinėti prekybos centre į įprotį susitikti kitoje, įdomesnėje urbanistinio kraštovaizdžio erdvėje. Norime tai parodyti ir gal pats miestas atras galimybes dirbti su tomis vietomis, papildyti jas.
Dosjė
Tomas S. Butkus gimė 1975 m. liepos 20 d. Klaipėdoje, šiuo metu gyvena Vilnuje. Nuo 1992 m. savo įkurtose "Vario burnų" idėjų dirbtuvėse Tomas dirba meninių ir mokslinių iniciatyvų srityje, jungiančioje grafinį dizainą, leidybą, literatūrą ir urbanistiką. 2001 m. už poemą "Mylintis organizmas" tarptautiniame poetiniame Druskininkų rudens festivalyje apdovanotas Jaunojo jotvingio premija. 2002 m. dalyvavo Tarptautinėje rašymo programoje Ajova Sityje (JAV). 2004 m. jo pirmoji poetinių tekstų knyga "Generuotos kalbos mutacija" laimėjo Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausios 2003 metų knygos premiją. Tais pačiais metais Londone Britų tarybos surengtame Tarptautiniame jaunųjų leidėjų konkurse Tomas pripažintas kaip vienas iš aštuonių kūrybiškiausių jaunųjų pasaulio leidėjų. Nuo 2005 m. - poezijos ir garso grupės "Betoniniai triušiai" narys, o nuo 2009 m. - humanitarinių mokslų daktaras. Trijų monografijų ir trijų knygų vaikams autorius. 2012 m. pasirodė pirmoji knyga vaikams "Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas", 2014 m. kartu su Vasilijumi Safronovu, Vaidu Petruliu parengė monografiją "Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990". 2016 m. išleido antrąją knygą vaikams "Bumba Dumba Kabančių Riestainių gatvėje". 2017 m. pasirodė Tomo parengtas ir išleistas pirmasis pasaulyje universalus urbanistikos gidas vaikams. T. S. Butkus yra daugiau nei poros šimtų meninių ir leidybinių iniciatyvų autorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą