„Klasco“ neigia, kad klaipėdiečių magnetai traukia geležies rūdą, bet mokslininkas sako kitaip

Tačiau „Klasco“ neigia, kad magnetai traukia geležies rūdos daleles. Vis tik aiškėja, kad toks bendrovės teiginys kelia abejonių ir prasilenkia su mokslininkų išvadomis.

Paaiškėjo cheminė sudėtis

Apie tai, kad tirštas dulkių sluoksnis vėl nusėdo ant palangės, vienas I. Kanto gatvėje gyvenančių klaipėdiečių socialiniame tinkle „Facebook“ pasiskundė ir trečiadienį. Vaizdo įraše matyti, kaip gyventojas perbraukia šluoste paviršių, o audinys tampa itin nešvarus.

Dienraščio „Vakarų ekspresas“ gauti dokumentai rodo, kad ant Vitės kvartalo gyventojų namų nusėdusių dulkių sudėtis gali būti tokia pati, kaip ir geležies rūdos krovinio „Klasco“ teritorijoje. Būtent šias dulkes gyventojai ir teigia pritraukiantys magnetu.

Aplinkos apsaugos departamentas dar 2018 metų balandžio mėnesį parengtame atsakyme gyventojams dėl taršos Vitės kvartale pažymėjo, kad specialistams paėmus mėginius nuo vieno namo Vitės kvartale fasado ir bendrovės „Klasco“ teritorijoje paaiškėjo, kad tuose mėginiuose vyrauja ta pati medžiaga.

„Valstybiniame mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centre atlikus paimtų mėginių tyrimus „sprendžiant pagal atlikų tyrimų rezultatus mėginiuose yra ta pati vyraujanti medžiaga - geležies oksidų Fe2O3 (hematitas) ir Fe3O4 (magnetitas) mišinys“, - teigiama Aplinkos apsaugos departamento parengtame rašte.

Teiginiai – melagingi?

Šis dokumentas atskleidžia mišinio cheminę sudėtį, iš kurios specialistai gali nustatyti, kaip medžiagos reaguoja į magnetą.

„Klasco“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad bendrovės kraunamos aglomeruotos geležies rūdos dalelių, remiantis fizikiniais dėsniais, magnetas netraukia, tačiau keli Klaipėdos šiaurinės miesto dalies gyventojai bando įrodyti, kad dulkėse ant palangių yra metalo.

Tačiau Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas Paulius Rapalis teigia, kad geležies rūdos dalelės reaguoja į magnetinius laukus.

„Dalelių reagavimas į magnetinį lauką šiuo atveju priklauso nuo feromagnetinių medžiagų koncentracijos paimtuose mėginiuose. Kuo koncentracija didesnė, tuo labiau jos reaguos į magnetą.

Geležies rūdą dažniausiai sudaro geležies oksidai, kurių magnetinės savybės skiriasi, tačiau kai kurie iš jų yra feromagnetiniai (pvz. Fe3O4) (magnetitas – aut. Past) ir reaguoti į magnetą gali” , - atsakyme „Vakarų ekspresui” teigė P. Rapalis.

Mokslininkas teigė, kad vykdant nusėdančių dulkių elementinės sudėties tyrimus mieste, teko pastebėti, kad didesnė koncentracija paprastose miesto dulkėse yra Silicio.

„Tačiau, pvz. Kanto g. Geležies ir Silicio Fe/Si (geležies, silicio – aut. past.) santykis sudarė nuo 1,68 iki 2,34. Palyginimui tas pats santykis Smiltynės pusėje (Smiltynės g. 12) sudarė nuo 0,34 iki 0,88.

Jei dulkėse vyraujantis elementas yra geležis (arba jos feromagnetiniai oksidai) ir prie jų priglausite magnetą, jos į magnetinį lauką tikrai reaguos. Verta atkreipti dėmesį, kad pranešime spaudai magnetų naudojimą rotaciniuose transporteriuose mini ir pati įmonė”, - teigė P. Rapalis.

Be to, mokslininkas atkreipė dėmesį, kad dėl aplinkos oro taršos svarbu suprasti, kad stotelės matuoja kietąsias daleles iki 10 mikronų skersmens.

„Tokio dydžio dalelėms ir yra taikomas apribojimas. Tačiau jei dalelės yra didesnės, matavimo įranga jų nefiksuos. Todėl didelis dulkėtumas nebūtinai turi būti fiksuojamas matavimo įrangos”, - teigė P. Rapalis.