"Ne kiekvieną dieną galime matyti tiek gražių ir įvairių burlaivių, jachtų aukštais stiebais Danės upėje. Tarsi kokioje parodoje lankytumeisi. Tikra jūrinė šventė. Žinoma, Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos operatoriams ir uosto dispečeriams dabar karštas metas. Burlaiviai atplaukė anksčiau, kai dar nebuvo paruoštos visos krantinės. Mat papūtė palankus stiprus vėjas, tad kai kurie jų atplaukė vos ne dviem paromis anksčiau. Kaip visada, buvo bandoma apskaičiuoti laivų atplaukimą į Klaipėdą esant silpnam vėjui. Pagal tuos skaičiavimus, pirmieji burlaiviai turėjo pasirodyti tik penktadienį, o kai kurie jų jau atvyko trečiadienį", - pasakojo Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.
Vakar rytą Klaipėdos uoste jau buvo atplaukę apie 60 garsiosios regatos dalyvių iš 84.
Burės - jachtos variklis
"Kai laivas prisišvartuoja, visada išjungiamas variklis. Burės yra jachtų variklis. Burlaivis negali stovėti su burėmis, kad vėjas nedarytų poveikio jam. Priešingu atveju laivai visą laiką būtų stumiami vėjo, kreipiami. Tada įgulos nariai turėtų visą laiką būti laive, stebėti, kad jis nebūtų nuplėštas nuo krantinės, burės sudraskytos. Bet kuriuo momentu gali prasidėti škvalas ar koks kitas netikėtumas, o vietos manevruoti nėra. Galų gale laivas gali atsitrenkti į krantinę", - aiškino A. Alekna.
Tiesa, kai kurie žmonės prieštarauja sakydami, kad kituose uostuose yra matę stovinčių burlaivių su išskleistomis burėmis.
"Mūsų burlaivis "Meridianas" irgi stovi su burėmis, tačiau jos yra vėjo prapučiamos, kad laivas nebūtų stumiamas. Jeigu jame būtų pakabintos normalios burės, jis, ko gero, būtų atplėštas nuo krantinės", - teigė uosto kapitonas.
Pasak A. Aleknos, už burlaivio saugumą atsakingas jo kapitonas. Jis gali bures pakelti kuriam laikui esant reikalui ir jas akylai prižiūrėti su įgula, kad spėtų laiku nuleisti, jeigu kas nutiktų. Būna, kad burės testuojamos uoste, tikrinama, kaip veikia visi jų mechanizmai. Tada ir galima uoste pamatyti burlaivį su burėmis. Jos būna pakeliamos, patikrinamos ir tuojau pat nuleidžiamos. Patikrinimą atlikti jūroje gana sudėtinga, nes viską reikia daryti labai operatyviai, įvertinus vėjo stiprumą.
"Labai gaila, kad laivai uoste negali stovėti su išskleistomis burėmis. Tačiau manau, kad ir tas miškas stiebų, trosų, virvių, detalių tikrai darys nepakartojamą įspūdį", - sako Violeta Ulevičienė, VšĮ "Klaipėdos šventės" jūrinių projektų koordinatorė.
Uosto vartuose - saugumas
O ar nuleisti bures plaukiant pro uosto vartus, irgi sprendžia burlaivio kapitonas.
"Kapitonas vertina vėjo kryptį, kuriai esant jis gali plaukti. Uosto vartai - siaura vieta, o vėjas gali būti nepalankus arba priešiškas, ir laivas saugiai neįplauks į uostą. Kapitonas negali rizikuoti savo laivu. Todėl burės nuleidžiamos, kad būtų mažas buringumas ir dreifas, ir laivas plaukia įjungus variklį. Taip įplaukiama į visus pasaulio uostus ir tai daroma saugumo sumetimais.
PRIEŽASTIS. "Kai laivas prisišvartuoja, visada išjungiamas variklis. Burės yra jachtų variklis. Burlaivis negali stovėti su burėmis, kad vėjas nedarytų poveikio jam", - aiškina Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Gal koks burlaivis ir pakels bures išplaukdamas iš Klaipėdos, bet situaciją turės įvertinti pats laivo kapitonas. Jachtos ir burlaiviai dideli, brangūs ir labai neatsparūs pažeidimams, nes korpusai dažniausiai lengvi, plastikiniai, tad kiekvienas brūkštelėjimas gali sugadinti laivą", - kalbėjo A. Alekna.
Anot jo, Klaipėdos uostas šioje srityje tikrai nėra išskirtinis, visuose pasaulio uostuose burlaiviai elgiasi taip pat.
Lenktynių dvasia
Didžiųjų burlaivių lenktynės "The Tall Ships Races 2017" birželio 30 dieną startavo Halmstade (Švedija), pirmojo etapo dalyviai liepos 3-iąją finišavo Kotkoje (Suomija). Antrojo, ne lenktyninio, etapo metu burlaiviai iš Kotkos plaukė į Turku (Suomija). Jo metu dalyvius lydėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas "Kuršis".
Liepos 23 d. išplaukę iš Turku burlaiviai pradėjo trečiąjį lenktynių etapą, kuris šiandien finišuoja mūsų uostamiestyje. Prieš startą iš Turku kapitonų pasitarime dalyvavo Klaipėdos uosto atstovai, kurie perdavė laivams visą būtiną informaciją apie mūsų uostą.
Bendras laivų nuplauktas atstumas, skaičiuojant ir paskutinįjį ketvirtąjį etapą iš Klaipėdos į Ščeciną (Lenkija) - 1 050 jūrmylių (1 944 km).
Dalyvaudami tokiose varžybose laivai patiria ir gedimų, ir oro sąlygos būna nepalankios. Pasitaiko, kad burlaivis iškrenta iš varžybų, nebegali plaukti toliau. Po kiekvieno etapo juos tikrina inspektoriai ir, jeigu kas nors ne taip, neleidžia dalyvauti. Beje, vienas regatos dalyvis siunčiasi į Klaipėdą aušinimo generatorių, kuriuo pakeis senąjį.
"Labai stengėsi visi, siekė gerų rezultatų. Ir mums labai norėjosi pirmiems kirsti finišo liniją. Bet ne visada fortūna atsisuka veidu - suplėšėme bures ir to nepavyko padaryti. Įsimintiniausia "Lietuvos" įgulai buvo mūsų priešininkė Jungtinės Karalystės jachta "GiGi", kuri, prisikabinusi prie galo, mus lydėjo iki pat Gotlando pietinio kampo. Tikėjomės, kad tikrai atsiras burlaivis, galėsiantis tuo kursu plaukti esant tokiam vėjo stiprumui greičiau negu mes. Ir išlindo jachta "Helena", - sakė lenktynėse dalyvavusios jachtos "Lietuva", kuri trečiadienį finišavo antra, kapitonas Osvaldas Kudzevičius. - Nelenktyniniame etape nuo Kotkos iki Turku išbandėme laivą, turėjome ir visokių lūžių, todėl mūsų laivelis grįžo labiau sutvarkytas nei išplaukė. Manau, kad šita regata ilgam įsimins daugeliui įgulos narių - ir starto įspūdžiai, ir plaukimas šalia didžiųjų burlaivių, nepakartojami vaizdai."
"Tokioje regatoje dalyvavau pirmą kartą. Viskas super. Žinoma, sunku, bet todėl ir įdomu. Man labiausiai patiko mūsų jachta, draugiška įgula. Būtų buvę geriau parplaukti pirmiems, bet džiaugiamės ir tuo, ką turime", - pasakojo 16-metis klaipėdietis Vincentas Songaila, "Lietuvos" įgulos narys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą