Kodėl menininkai palieka Klaipėdą?

Kodėl menininkai palieka Klaipėdą?

Uostamiesčio valdžia, aukštosios mokyklos ir įvairios kultūrinės įstaigos sprendžia rebusą, ką daryti, kad šiame mieste užaugę ir išsilavinimą bei patirties įgiję talentingi menininkai nenutekėtų į platesnius vandenis, o savo darbais džiugintų klaipėdiečius ir miesto svečius.

"Vakarų ekspresas" savo ruožtu paprašė savo istorijomis pasidalinti jaunus menininkus bei buvusius menų studentus ir paaiškinti, kodėl jie paliko Klaipėdą.

Mokėsi visko po truputį

Iš Šilutės kilusi Kristina Servaitė ir kretingiškis Liudas Barkauskas prieš keletą metų baigė vizualiojo dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje, Klaipėdos fakultete.

"Specialybė pasirodė labai įdomi, nes mes buvome mokomi visko po truputį: grafikos, interjero, piešimo. Menus studijuoti buvo smagu, kadangi gaudavome įdomių užduočių, nereikėjo "kalti" teorijos. Pažymys priklausydavo tik nuo žmogaus kūrybiškumo. Puikus pasirinkimas, jeigu nori savo gyvenimą sieti su menais, tačiau dar nežinai kokia sritimi. Tik bėda, kad, pabaigus mokslus, pasirodė, kad taip nieko iki galo ir nemoki", - prisiminė buvę studentai.

Liudui pasisekė, nes jis pagal specialybę dirbti pradėjo jau ketvirto kurso viduryje - jis tapo dizaineriu vandens filtravimo įrangos parduotuvėje. Tačiau tai, anot vaikino, nebuvo svajonių darbas. Juk baigęs dizaino studijas, svajoji dirbti reklamos agentūroje, užsiimti didesniais ir įdomesniais projektais.

"O aš, baigusi mokslus, ilgiau ieškojau darbo. Jei neklystu, ketvirtas pokalbis buvo sėkmingas. Gavau dizainerės darbą įmonėje, kuri užsiėmė antspaudų gamyba, vizitinių kortelių, lipdukų, graviravimu ir pan. Turėjo būti visai įdomus darbas, tačiau direktorius buvo tikras molis. Jis nemokėdavo man algos, o "patrupindavo" po 20 litų už atliktą darbą. Iki šiol jis man liko skoloj apie pusantro tūkstančio litų. Liudą atleido, nes jam tiesiog nebebuvo darbų. O aš išėjau, nes už dyką dirbti tikrai nenorėjau", - dalinosi prisiminimais Kristina.

Taigi pora nusprendė bėgti į Vilnių, kuriame jau gyveno didžioji dalis kurso draugų. Sugebėję ten įsitvirtinti vis pasakodavo, kaip sostinėje smagu, kiek ten galimybių ir pan.

Visą straipsnį skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" antradienio numeryje

Sidebar placeholder