Kova be taisyklių: už įtampos Klaipėdoje – Verygos ir Kauno interesai

Kova be taisyklių: už įtampos Klaipėdoje – Verygos ir Kauno interesai

Ministro Aurelijaus Verygos siekis nušalinti Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiąjį gydytoją Vinsą Janušonį siejamas su bandymais perimti šios ligoninės valdymą, taip sudarant galimybes į Vakarų Lietuvos gydymo įstaigas įžengti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Po šios įstaigos sparnu jau sutelktos visos Kauno ligoninės.

Tai padaryti leido dar kovo 27 d. patvirtintas susitarimas dėl dviejų miesto ligoninių sujungimo. Jungtinei įstaigai vadovauti turėtų Klinikinės ligoninės direktorius Albinas Naudžiūnas, nepaisant kritikos dėl pažeidimų, sulaukęs A. Verygos užtarimo.

„Tos įtampos Klaipėdoje turi pakankamai matomą politinį aspektą“, – LRT Tyrimų skyriui teigė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime narys Algimantas Kirkutis. Taip jis kalbėjo apie pastarąsias savaites netylantį konfliktą, sveikatos apsaugos ministrui, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui A. Verygai griežtai reikalaujant Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo Vinso Janušonio atsakomybės.

Ministras A. Veryga prokuratūrai perdavė medžiagą, surinktą skubiai Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atlikto patikrinimo metu. Ji, pasak ministro, atskleidžia daug infekcinės kontrolės pažeidimų šioje gydymo įstaigoje – vienoje iš penkių, atrinktų kaip pagrindinių kovojant su COVID-19 virusu.

Penktadienį Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pažeidimų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Tačiau prokurorai teigia, kad tyrimas vykdomas ne dėl konkretaus asmens galbūt padarytos nusikalstamos veikos, bet siekiant objektyviai įvertinti, ar yra pagrindas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pareiškime minimas aplinkybes vertinti kaip nusikalstamą veiką.

Tuo metu A. Veryga viešai apgailestavo, kad, nepaisant pastebėtų pažeidimų, SAM negali priimti sprendimo dėl V. Janušonio galimybių toliau vadovauti įstaigai. Mat Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėja yra ne ministerija, o uostamiesčio savivaldybė. Kitos dvi Klaipėdos gydymo įstaigos – Respublikinė Klaipėdos ligoninė bei Jūrininkų ligoninė, yra valdomos SAM.

„Man atrodo, skandalą lėmė tai, kad yra mėginimas įkurti dar vieną universiteto (LSMU) kliniką, sujungiant 3 Klaipėdos ligonines. O Klaipėdos universitetinė ligoninė yra savivaldos žinioje, ir tai trukdo ministerijai realizuoti tam tikrus planus“, – tvirtino A. Kirkutis.

Pasak jo, Lietuvos medicinoje vyksta kovos dėl rinkos. „LSMU ir jo valdomos Kauno klinikos nori Vakarų Lietuvos regioną turėti savo įtakos sferoje. O savivaldos ligoninė iškrinta iš šitos įtakos sferos.

Tai netenkina LSMU ir Kauno klinikų. O pažiūrėkime, iš kur yra atėjęs ministras ir kur jis žada grįžti, pabaigęs kadenciją“, – sakė „valstiečių“ atstovas Seime.

Skandalas – ne kliūtis daryti karjerą

Iki šiol LSMU, jau beveik 18 metų vadovaujamas rektoriaus Remigijaus Žaliūno, vykdė ligoninių telkimą Kaune. Šis universitetas, kaip dalininkas, valdo dvi gydymo įtaigas – LSKU Kauno klinikas bei Kauno klinikinę ligoninę. Tačiau, kaip rodo LRT Tyrimų skyriaus turimi duomenys, jau netrukus LSMU rankose atsidurs ir Respublikinė Kauno ligoninė, iki šiol valdyta SAM.

Apie planuojamą Kauno klinikinės ligoninės, kuriai vadovauja prieš kelias savaites į skandalą dėl netvarkos jam patikėtoje įstaigoje įsivėlęs Albinas Naudžiūnas, bei Respublikinės Kauno ligoninės sujungimą oficialiai buvo pranešta dar praėjusių metų pabaigoje.

O vos prieš kelias savaites, kovo 27 d., Kauno klinikinės ligoninės dalininkų – taigi, SAM ir LSMU – bei ligoninių atstovų darbo grupės posėdyje bendru sutarimu buvo patvirtintas reorganizavimo sąlygų aprašo projektas. Jau sutarta, kad naujoji įstaiga, kurios dalininku tampa ir LSMU, vadinsis LSMU Kauno ligoninė. Savo veiklą ji pradės šių metų rugsėjo 8 dieną.

Kadangi ši įstaigų reorganizacija vykdoma ne sujungimo, bet prijungimo būdu, Respublikinę Kauno ligoninę prijungiant prie Kauno klinikinės ligoninės, naujajai įstaigai vadovaus pastarosios direktorius A. Naudžiūnas.

„Jeigu čia yra prijungimo scenarijus, kaip planuojama, tai turėtų taip būti, - LRT Tyrimų skyriui sakė A. Naudžiūnas. - Bet dalininkai visada turi teisę pasirinkti. Įstatymiškai taip turėtų būti.“

Prieš pradedant šių ligoninų reorganizaciją, į sprendimus priimančių vadovų postus buvo paskirti LSMU vadovybei artimi žmonės. Praėjusių metų gegužę Kauno klinikinės ligoninės vadovu tapęs A. Naudžiūnas iki tol ėjo LSMU valdomų Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai pareigas, taip pat vadovavo Vidaus ligų klinikai.

Prie A. Naudžiūno įstaigos jungiamos Respublikinės Kauno ligoninės generalinė direktorė Diana Žaliaduonytė šias pareigas eina trumpiau nei metus. Ligoninės vadove ji buvo paskirta praėjusią liepą.

Pagal SAM įtvirtintą tvarką, pareigas ji gavo praėjusi du atrankos konkurso etapus: pirmajame vertinimo komisija atrinko geriausius pretendentus, o per antrąjį geriausias iš geriausių buvo atrinktas po pokalbio su ministru A. Veryga.

Iki tol D. Žaliaduonytė taip pat darbavosi LSMU. Ji buvo šios mokslo įstaigos Kardiologijos skyriaus docentė, taip pat LSMU Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė. Šiai Kardiologijos klinikai ilgus metus vadovauja LSMU rektorius R. Žaliūnas.

Ministras pažeidimų nepamatė

Tačiau ar šį planą pavyks įgyvendinti sklandžiai, dar yra klaustukų. Mat skandalas, prieš kelias savaites kilęs dėl netvarkos A. Naudžiūno vadovaujamoje Kauno klinikinėje ligoninėje, nors ir prislopintas, dar neužgeso.

Tą pačią kovo 27 d., kai SAM ir LSMU suderino ligoninių reorganizavimo klausimą, socialiniuose tinkluose pasirodė žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės paskelbtos nuotraukos iš Kauno klinikinės ligoninės, kur matyti patalpoje sukrauti maišai.

Kaip teigta, juose vadovybės paliepimu laikyti su galbūt infekuotais pacientais dirbančių medikų panaudoti vienkartiniai drabužiai, kuriuos tekdavo rengtis naujos pamainos metu.

Premjeras Saulius Skvernelis tokį elgesį pavadino nusikalstamu ir paragino skubiai atleisti A. Naudžiūną.

Ministras A. Veryga, nušalinęs direktorių, inicijavo vidinį patikrinimą. Tačiau iš SAM ir LSMU atstovų sudaryta komisija jokių pažeidimų, dėl kurių A. Naudžiūnui būtų galima taikyti tarnybinę nuobaudą, neaptiko, tad direktorius grįžo į pareigas.

Premjeras S. Skvernelis po tokio sprendimo per savo patarėją pareiškė, kad vadovo kaltės neradusios komisijos išvados kelia abejonių. Tad jas paprašyta pateikti Vyriausybei ir Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai.

„Panašu, kad komisija formuoja naują praktiką, kuri skelbia, kad vienkartines priemones galima naudoti daug kartų“, – kalbėjo premjero patarėjas Tomas Beržinskas.

Tuo metu A. Naudžiūnas LRT Tyrimų skyriui kalbėjo, jog gegužės 8 d. įvyks dar vienas jungiamų ligoninių dalininkų susrinkimas.

„Manau, kad iki to laiko tikrai jau bus ir premjerui atsakyta, ir iki rugsėjo 8 dienos dar yra laiko, bus viskas išsiaiškinta, nors ir dabar jau yra išaiškinta, bet jeigu jam kils dar daugiau įtarimų, manau, kad ministras pristatys, ar jau pristatė jam (premjerui – LRT). Tai, manau, iki to laiko bus viskas išaiškinta“, - kalbėjo Kauno klinikinės ligoninės vadovas.

Jis teigė esantis labai atsakingas žmogus, o į kilusias abejones jau atsakė situaciją nagrinėjusi komisija. „Labai viską darau atsakingai. Tikrai niekada nerizikuočiau niekuo, neatsakingai – nesaugumu savo darbuotojų. Mes turbūt vienintelė Lietuvoje ligoninė – dar tris kartus dabar pabelsiu – kad neturime nė vieno užsikrėtusio gydytojo“, - sakė A. Naudžiūnas.

Vietoj paramos – alkoholio matuoklis

Panašiu metu kaip Kaune skandalas įsisiūbavo ir dėl situacijos uostamiesčio savivaldybės valdomoje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, vadovaujamoje V. Janušonio.

Šios gydymo įstaigos Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos lyderis Dainius Burdulis pranešė, kad V. Janušonis, kaip vadovas, epidemijos metu neužtikrino darbuotojams saugių darbo sąlygų, o pacientams – kokybiškų ir prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų.

Situacija Klaipėdoje išties kelia nerimą. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro LRT pateiktais duomenimis, balandžio 9 d. koronavirusu sirgo 69 uostamiesčio medikai, dar 209 buvo izoliacijoje.

Balandžio 13-osios duomenimis, susirgusių medikų Klaipėdos apskrityje jau buvo 82. Praėjusios savaitės duomenimis, koronaviruso diagnozė buvo nustatyta 62 Vilniaus medikams (780 izoliavosi), Kaune sirgo 15 medikų (131 izoliavosi). Dar 17 ligos atvejų nustatyta Marijampolėje (95 izoliacijoje). Iš viso balandžio 9 d. Lietuvoje sirgo 176 medikai, 1 284 buvo izoliacijoje.

Balandžio 13 d. duomenimis, sergančių medikų skaičius pasiekė 195, dalis jų jau laikomi pasveikusiais. Izoliacijoje nuo viruso plitimo pradžios buvo 1317 medikų, dalies izoliacija tikrai baigėsi.

Reaguodama į situaciją, SAM paskelbė, kad, atsižvelgus į nustatytus infekcijų kontrolės pažeidimus, priimtas sprendimas laikinai uždaryti daugumą Klaipėdos universitetinės ligoninės skyrių, skubius pacientus nukreipiant į kitas uostamiesčio ligonines, o esant reikalui – į Kauną.

Prieš savaitę A. Verygos nurodymu skubiai sudaryta komisija Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliko patikrinimą.

„Gavus medikų ir pacientų skundų dėl galimų infekcijos kontrolės pažeidimų, sveikatos apsaugos ministro balandžio 3 d. sprendimu, SAM ir jai pavaldaus Higienos instituto specialistai buvo įpareigoti atlikti epideminės situacijos, infekcijos kontrolės reikalavimų laikymosi ir atvejų valdymo įvertinimą.

Tyrime taip pat dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai. Atlikus tyrimą, balandžio 7 d. sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo“, - nurodoma SAM pateiktame atsakyme.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas V. Janušonis, į LRT klausimus atsakydamas raštu, teigė, kad jo vadovaujamos ligoninės 8 skyriai buvo uždaryti ne dėl COVID-19, o ruošiantis kovai su šiuo virusu. Jis pabrėžė, kad ligoninė yra apsirūpinusi apsaugos priemonėmis.

Tiesa, savaitę anksčiau atsakinėdamas į LRT Tyrimų skyriaus klausimus, V. Janušonis pasakojo, kad iki pandemijos pradžios ligoninė turėjo tik vienkartinių kaukių, o kitokių priemonių, pavyzdžiui, respiratorių, nepirko, nes dar nebuvo poreikio. Atsiradus poreikiui, paaiškėjo, kad įsigyti jų neįmanoma.

Ligoninės vadovas teigė, kad, rengiantis epidemijai, nesulaukė paramos iš SAM. „Per pastaruosius ketverius metus ligoninė praktiškai negavo jokio finansavimo, išskyrus nupirktą alkoholio matuoklį už 34,5 tūkst. eurų, nors į kitas dideles ligonines finansų srautai buvo dešimtimis milijonų eurų iš ES valstybės investicijų programos ir kitų centralizuotų lėšų“, – nurodė V. Janušonis.

SAM, savo ruožtu, nurodo, kad penkių pagrindinėmis kovai su COVID-19 virusu atrintų ligoninių personalą SAM aprūpina asmens apsaugos priemonėmis – vienkartinėmis pirštinėmis, medicininėmis kaukėmis, vienkartiniais chalatais ir pan. Taip pat svarstoma, kad minėtoms ligoninėms už papildomų gyventojų srautų aptarnavimą ir koronaviruso metu suteiktas paslaugas būtų skirta papildomos Privalomo sveikatos draudimo lėšos.

„Dar prieš gaunant prekes iš užsienio minėtoms ligoninėms asmens apsaugos priemonių (AAP) buvo skirta iš valstybės rezervo. Tačiau informacija apie valstybės rezervo duomenis yra neskelbiama“, – rašoma SAM Atsakyme.

Atsakydamas į LRT klausimus, V. Janušonis nurodė, kad SAM ir ministras A. Veryga „nuolat kėlė klausimus dėl ligoninės perėjimo į SAM pavaldumą, įvairius jungimus, reformavimus“.

„Dėl to net buvo rengiami atitinkami įstatymų projektai. Ministras kalbėjo apie tai, kad vienu iš Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjų galėtų tapti „kuris nors ne Klaipėdos universitetas“, – rašė V. Janušonis.

SAM tvirtina, kad jokių Klaipėdos ligoninių sujungimo dokumentų nerengė.

„Šiuo metu planų dėl sujungimo nėra“, - taip SAM atsakė į klausimą, ar iš tiesų siekia į savo pavaldumą perimti Klaipėdos universitetinę ligoninę, kurdama Klaipėdos medicinos miestelį.

Koks tikslas? Pinigai

Tačiau apie galimus SAM planus dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės kalba ir Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas. Jo vadovaujama mokslo įstaiga Klaipėdos universitetinės ligoninės valdyme nedalyvauja, kadangi nevykdo trijų pakopų medicinos studijų.

„Šiuo metu Klaipėdą stengiamasi centralizuoti ir prisijungti prie Kauno. Ir matau SAM, A. Verygos šiuo metu norą į Kauną perimti Klaipėdos universitetinę ligoninę. Koks tikslas? Pinigai. Tai yra didžiulės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Antra – centralizacija.

Kai Skandinavijoje ligoninės decentralizuojamos, valdymą atiduodant savivaldai, mes einame į centralizaciją, tenkindami tokį kaip sovietinės nomenklatūros norą viską turėti savose rankose“, – LRT Tyrimų skyriui sakė profesorius.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) pateiktais duomenimis, šių metų PSDF siekia 2,3 mlrd. eurų, pernai – 2,1 mlrd. eurų. Praėjusiais metais už suteiktas įvairių rūšių paslaugas iš PSDF daugiausia buvo sumokėta Vilniaus universiteto Santaros klinikoms – beveik 169 mln. eurų.

LSMU Kauno klinikoms teko daugiau kaip 157 mln. eurų. Susijungti baigiančioms Kauno klinikinei ligoninei ir Respublikinei Kauno ligoninei pagal sąskaitas sumokėta atitinkamai 32 mln. eurų ir beveik 31 mln. eurų. Taigi, prie LSMU besitelkiančioms Kauno ligoninėms sumokėta daugiau kaip 220 mln. eurų.

V. Janušonio vadovaujama Klaipėdos universitetinė ligoninė pernai suteikė paslaugų už 43 mln. eurų. Atitinkamai Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė – už 32 mln. eurų ir 29,5 mln. eurų. Bendra suma siekia beveik 105 mln. eurų.

„Esant tokiai Kauno ir Vilniaus konkurencijai, viso Vakarų Lietuvos regiono prisijungimas Kaunui būtų labai ženklus pastiprinimas. Mes laikomės pozicijos, kad Klaipėdos ligoninės turėtų kurti trečią universitetinį medicinos centrą. Tas ypač nepatinka LSMU. Tai didžiulis jiems smūgis.

Esu pasakęs ne kartą, kad Klaipėdos universitetas yra pajėgus visomis prasmėmis medicinos srityje. Tai čia noras, kad ir to neliktų“, – tvirtino Klaipėdos universiteto vadovas.

Jo teigimu, bandymų įtraukti Klaipėdos ligonines į LSMU interesų ratą būta jau anksčiau. A. Razbadauskas mini dar 2017 m. vasaros pradžioje, kai A. Veryga vos pusmetį ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, paskelbtus planus LSMU pasitelkti kitos uostamiesčio gydymo įstaigos – Klaipėdos jūrininkų ligoninės – valdymui.

Apie tai, kad steigėjas SAM Klaipėdos jūrininkų ligoninei nori paskirti dar vieną dalininką – LSMU, uostamiesčio gydymo įstaigos ilgametis vadovas Jonas Sąlyga tada portalui „DELFI“ sakė išgirdęs 2017 m. birželio 12 dieną. Būtent šia data pažymėtas LRT Tyrimų skyriaus turimas LSMU tarybos sprendimas „dėl investavimo ir tapimo dalininku“.

Dokumente, kurį pasirašė LSMU tarybos pirmininkas Vilius Grabauskas, nurodoma, kad Taryba, „atsižvelgus į išreikštą ketinimą integruojant ir stiprinant Ligoninės ir Universiteto partnerystę siekti geresnių bendros veiklos rezultatų ir pritardama viešosios įstaigos Klaipėdos jūrininkų ligoninės veiklos tikslams“, nutaria pavesti LSMU rektoriui kreiptis į Klaipėdos jūrininkų ligoninės savininką dėl tapimo antruoju dalininku ir finansinio turto investavimo į šią ligoninę. Suma, kurią LSMU, kaip naujasis dalininkas, ketino įnešti, buvo 100 eurų.

Vis dėlto šis sumanymas realizuotas nebuvo. SAM ir LSMU tada žiniasklaidą tikino, kad dar vieno dalininko įtraukimas buvusi pačios ligoninės iniciatyva.

Girdėjo užuominas, sulaukė priekaištų

Buvus bandymų uostamiesčio ligoninėse stiprinti SAM įtaką užsimena ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

„Taip tiesmukiškai, kad būtų pasakyta, kad „taip, norime perimti“ – ne, tokio tiesmuko reikalavimo ar imperatyvaus noro nebuvo. Bet... Pažiūrėkime, kiek būta įvairių bandymų vienaip ar kitaip padaryti visas Klaipėdos ligonines vieno pavaldumo arba vienam šeimininkui priklausančias.

Tokių siūlymų buvo ir svarstymo eigoje, ir įstatymo pakeitimai jau buvo rengiami, kiek pamenu“, – LRT sakė uostamiesčio meras.

Iš tiesų 2018 m. pradžioje nuskambėjo žinia, kad SAM siekia tapti rajonų ligoninių dalininke ir įgyti svarų balsą valdant šias gydymo įstaigas. Tai numatė ministerijos parengtos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisos, turėjusios keisti ligoninių valdymą, riboti gydymo įstaigų vadovų kadencijas, ir panašiai.

Pirmasis jų variantas registruotas dar 2016 m. lapkričio 16 d., tai yra praėjus vos 2 dienoms po naujojo Seimo priesaikos. Tačiau plenarinių posėdžių salę jis pasiekė po 1,5 metų, ir nors politikai jam pritarė, įstatymą vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Apie tai, kad „yra teorinė galimybė“ į trečiąjį Lietuvoje, po Vilniaus ir Kauno, kompetencijų centrą jungti uostamiesčio ligonines, A. Veryga kalbėjo ne kartą. Apie galimą SAM valdomos Jūrininkų ligoninės ir savivaldybės žinioje esančios Klaipėdos universitetinės ligoninės jungimą jis prabilo dar 2017 m. pradžioje.

Ne kartą išsakyta mintis buvo pakartota ir šių metų pradžioje, ministrui prakalbus apie būtinybę optimizuoti uostamiesčio ligoninių tinklą.

Tuo metu tarp A. Verygos ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovo V. Janušonio jau skraidė žiežirbos. Mat praėjusį lapkritį žiniasklaidos priemones, taip pat ir SAM pasiekė anoniminis skundas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojais prisistatę jo autoriai teigė negalintys kęsti V. Janušonio ir kai kurių kitų ligoninės administracijos atstovų psichologinio spaudimo ir teroro. Informaciją apie tai ministras A. Veryga paskelbė Seimo Sveikatos reikalų komitete, į Klaipėdą dėl to vyko speciali komisija.

Pats V. Janušonis tai įvertino kaip šmeižtą ir kreipėsi į teisėsaugą. Pareigūnams pareikalavus duomenų apie anoniminio skundo autorius, SAM atsisakė juos pateikti.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje prabilęs apie mobingą Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, A. Veryga užsiminė ir apie uostamiesčio nenorą tartis dėl ligoninių pertvarkos.

„Ir aš du kartus Klaipėdoje kalbėjau su meru dėl įstaigų, dėl konkursų, dėl galimybės iš tikrųjų palaukti su konkursais, kol bus sudėliota įstaigų struktūra Klaipėdos mieste. Iš karto po mano pokalbio, po dviejų savaičių, buvo paskelbtas konkursas, išrinktas tas pats vadovas, ir, deja, niekas nepasikeitė. Tai vat kokia yra kaina, kurią moka iš tikrųjų darbuotojai“, – 2019 m. lapkričio 20 d. Seimo komitete aiškino ministras.

V. Grubliauskas kalbėjo ne kartą sulaukęs užuominų dėl Klaipėdos ligoninių dalininkų skaičiaus išplėtimo.

„Steikime triumviratą, kad būtų trys steigėjai, kad būtų universitetas, turintis medicininę pakraipą, – ne slaugos, ką turi Klaipėdos universitetas, bet medicininę pakraipą – savivaldybė, kaip turto valdytoja, ir ministerija, kaip srities koordinatorė ir strateginių sprendimų priėmėja.

Tai ne tik užuominos – buvo tokie įstatymai rengiami. Netgi buvo kažkada tokių subtilių ar nesubtilių užuominų ar net pasiūlymų, kad „galbūt nebeskirkite savo vadovo (Klaipėdos universitetinės ligoninės – red. past.), o paskui vadovo rinkimus galbūt skelbtume naujai“, nauja tvarka, nors jos tuo metu nebuvo ir iki šiol nėra. Tokių užuominų ir pamąstymų yra buvę ne kartą. Čia didelės paslapties tame nėra“, – sakė meras.

LRT Tyrimų skyrius apie šią situaciją klausimus pateikė ir LSMU. Tačiau nuo balandžio 7 d. atsakymų iki šiol nesulaukėme.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder