KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Jei vėl bus kalbama apie karantino įvedimą Lietuvoje, aš esu prieš!”

KU rektorius, prof. Artūras Razbadauskas: „Jei vėl bus kalbama apie karantino įvedimą Lietuvoje, aš esu prieš!”

Pastaruoju metu buvo skelbiama, jog fiksuodama augantį koronaviruso COVID-19 infekcijos atvejų skaičių šalyje ir siekiant užtikrinti žmonių saugumą nuo infekcijos plitimo, Sveikatos apsaugos ministerija parengė įpareigojimą dėl kaukių dėvėjimo prekybos, laisvalaikio ir pramogų vietose bei viešojo maitinimo įstaigose.

Tai numatyta sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio operacijų vadovo sprendime, kuris įsigaliojo nuo 2020 m. rugpjūčio 1 dienos. Nuo šiol lankytojus aptarnaujantis personalas ir pirkėjai uždarose prekybos bei viešojo maitinimo patalpose privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes, respiratorius ar kitas apsaugos priemones.

Jūsų nuomone, kokiais argumentais remiantis, kokiais statistiniais užsikrėtusiųjų koronavirusu COVID-19 rodikliais, Lietuvos gyventojai vėl yra verčiami dėvėti apsaugines veido kaukes?

Manau, šiuo klausimu galima būtų daug polemizuoti. Mokslininkams ir politikams susirinkus prie apskrito stalo kiltų nemažai  įvairių diskusijų. Aš, kaip profesionalus medikas, galiu pareikšti savo nuomonę, neketindamas konfrontuoti su Sveikatos apsaugos ministerija.

Sveikatos priežiūros įstaigose, ligoninėse, kur yra didelė galimybė infekuotis, apsauginės veido kaukės tikrai reikalingos. Tačiau diskutuoti galima dėl kaukių dėvėjimo uždarose erdvėse, prekybos centruose, viešojo maitinimo įstaigose ir pan. Jei kaukė dėvima teisingai, ji gali apsaugoti nuo infekcijos.

Deja, mes matome, kad šalies gyventojai tą pačią kaukę naudoja daugybę kartų, tuo tik pakenkdami sau. Ir kas dabar galėtų visus sutikrinti, kas kiek kartų dėvėjo tą pačią kaukę? Juk praktiškai tai tiesiog neįmanoma, todėl čia iškyla rimta problema.

Kartoju, jei vienkartinės veido kaukės dėvimos laikantis pagrindinių reikalavimų, nuo to blogiau nebus. Aš, kaip chirurgas, prieš eidamas į operacinę, visada užsidedu naują, sterilią kaukę ir naujus rūbus, nors kartais per dieną man tenka atlikti aštuonias ar daugiau planinių operacijų.

O šiaip kasdieniame gyvenime daugelis, ypač vyresnio amžiaus žmonės, manau, tikrai nepirks ir nedėvės naujų kaukių kiekvieną kartą užeidami į prekybos centrą. Jie paprasčiausiai išsitraukia iš kišenės, užsideda tą pačią, įvairiomis bakterijomis užkrėstą kaukę ir kvėpuoja pro ją.

Tokiais atvejais veido kaukės nepadeda, veikiau atvirkščiai, kenkia žmogaus sveikatai, todėl aš, kaip medikas, nesu šalininkas tokios kaukių dėvėjimo praktikos

Atsakant į jūsų klausimą, kokiais argumentais remiantis vyriausybė priima vienokius ar kitokius sprendimus, užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių galima interpretuoti įvairiai, šimtui tūkstančių šalies gyventojų – penki ar šešiolika, bet vis tiktai šiuo metu aš nematau didesnės rizikos Lietuvos žmonėms.

Kokia buvo pirmoji užsikrėtusiųjų COVID-19 banga, kokia bebūtų antroji ar trečioji banga, Lietuvai tikrai negresia tokiomis skaudžiomis pasekmėmis, kaip tai nutiko pietinėse Europos šalyse, Italijoje, Ispanijoje, JAV didmiesčiuose,  Niujorke ar Čikagoje.

Laikydamasis kitokios nuomonės šiuo klausimu, aš nekvestionuoju LR Vyriausybės sprendimų, tačiau kalbant apie valdžios priimamų sprendimų įgyvendinimą praktikoje deja, mums tenka susidurti su atvejais, kai žmonės tas pačias kaukes dėvi daugybę kartų kelias savaites ar net mėnesius.

Betgi iš tikrųjų pernelyg naivu būtų tikėtis, jog toks priverstinis kaukių dėvėjimas - patikima prevencija nuo užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičiaus augimo bei karantino įvedimo Lietuvoje?

Adekvačiai vertindamas esamą situaciją šalyje, drąsiai galėčiau teigti: jei vėl bus  kalbama apie karantino įvedimą Lietuvoje, aš esu prieš! Kaip ten bebūtų, karantinas niekam nebus naudingas.

Juk karantino pagrindinis tikslas - išmokyti žmonės elementariai saugotis infekcijos, teisingai naudotis asmeninės apsaugos, higienos priemonėmis, dezinfekuoti rankas ir pan.

Mūsų visuomenei tai jau praeitas etapas, todėl ir karantino įvedimas, esant menkai užsikrėtusiųjų  bei mirčių nuo COVID-19 statistikai, tikrai nėra būtinas.

Juolab stebint realią situaciją ir skelbiamus rezultatus kitose Europos valstybėse, tarkim, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Olandijoje ir  kitur, visoms Pabaltijo šalims, tame tarpe Lietuvai, įvedinėti karantiną, mano nuomone, būtų visiškai nepagrįsta ir netikslinga. 

Sakykite, prašau, kokios įtakos panašūs suvaržymai gali turėti naujųjų mokslo metų pradžiai? Ar tai kažkaip įtakos mokymosi, studijų procesą Klaipėdos universitete?

Ko gero, ne vien tris mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas, bet ir paskelbta šalyje ekstremali situacija turės tam tikros įtakos. Mes jau ir dabar esame priversti, atsižvelgiant į rekomendacijas, mokslo metus pradėti dviem savaitėmis vėliau, t. y. rugsėjo 14 dieną, nes tik rugsėjo 8-tą būsimieji studentai pirmakursiai pasirašys sutartį su Klaipėdos universitetu. Ir tik tada, kai bus pilnai sukomplektuoti studentų bakalaurų kursai, KU prasidės naujieji mokslo metai.

 Šiuo metu mes jau turime virš šimto būsimų studentų iš Rytų partnerystės šalių, Ukrainos, Gruzijos, Kazachstano, bei trečiųjų pasaulio šalių, kurie jau pasirašė studijų sutartis su Klaipėdos universitetu.

Bet ar jie gaus vizas ir galės laiku atvykti į Klaipėdą, tai priklausys nuo tolimesnės pandemijos COVID-19 eigos pasaulyje ir galimų suvaržymų užsieniečiams, tarkim, dėl būtinybės jiems atvykus į Lietuvą dvi savaites karantinuotis. Tokia yra nustatyta bendra tvarka, tad kiekvienai mokslo įstaigai privalu laikytis vyriausybės priimtų nutarimų.

Pastaruoju metu kyla nemažai abejonių dėl galimybės rengti įprastines, betarpiškas studijas. Galės KU studentai rinktis į auditorijas ar būsime priversti dirbti nuotoliniu būdu? Dabar mes planuojame studijų procesą mišriu būdu, tiek nuotoliniu online, tiek ir betarpiškai.

Nors kai kurie žinomi Europos universitetai, tarkim, Kembridžo universitetas, jau paskelbė, kad ten studijos ištisus mokslo metus vyks vien nuotoliniu būdu. Klaipėdos universitetas kol kas nesiruošia apriboti, suvaržyti studijų proceso. Nesuprantu, kaip nuotoliniu būdu laboratorinius darbus galėtų atlikti studentai, būsimieji medikai ar chemikai?

Bent jau aš neįsivaizduoju, kaip galima nuotoliniu būdu paruošti būsimus slaugytojus, gydytojus, kineziterapijos specialistus ir po to siųsti juos į COVID-19 židinį?!.. Ir kas tokiu atveju galėtų prisiimti atsakomybę už nuotolinių būdu parengtų specialistų darbą medicinos įstaigose?

Keli Seimo nariai bandė moralizuoti ir klausė manęs: kodėl Klaipėdos universiteto studentams mes leidžiame savanoriauti ligoninėse, juk jie gali ten užsikrėsti? Teko mandagiai jiems paaiškinti, kad Norvegijoje garbaus amžiaus gydytojai sugrįžta į ligonines ir ten dirba, o jūs dabar norite uždrausti savanoriauti jauniems žmonėms, būsimiems medikams atlikti praktiką Klaipėdos universitetinėje ligoninėje?!

Juk tai vienintelis patikimas būdas parengti kvalifikuotus specialistus atsakingam darbui medicinos įstaigose, ligoninėse, poliklinikose ir pan. Studentams būtina praktika, idant jie, betarpiškai dalyvaudami gydymo procese, galėtųgeriau įsisąmoninti, kad jiems teks darbuotis paskutiniame ešelone, į kurį patekę sergantys žmonės išgyvena arba ne.

Klaipėdos universitetas, nepaisant patiriamų suvaržymų bei iššūkių, ir toliau nuotoliniu būdu intensyviai bendradarbiauja su Europos universitetais, Prancūzijos La Rošelio universitetu.

Kas savaitę mes rengiame nuotolinius susitikimus, kurių metu tariamės, aptariame bendras studijų programas. Esu minėjęs, jog KU tematika – jūros pakrančių miestų sritis, nes Klaipėda yra vienintelis jūrinis uostas Lietuvoje. Pasireiškia tam tikra jūrinė specifika, ekologinės problemos, kurias gvildena mūsų mokslininkai. Bet kuriuo atveju, gyvenimas sustoti negali, mokslininkai toliau dirba savo darbą, mokslas nesustoja, judame pirmyn.

Mes galime pagrįstai didžiuotis, jog Klaipėdos universiteto chemijos, elektros ir informatikos inžinerijos studijų programoms suteiktas prestižinis kokybės ženklo apdovanojimas „Investors‘ Spotlight“. Juo pažymima, kad šių sričių studijų programos – kokybiškos ir atitinka verslo poreikius, o absolventai turi didžiulę paklausą darbo rinkoje. KU inžinerijos krypties studijų absolventų įsidarbinimas siekia net 95 proc.

Prestižinis studijų kokybės ženklas įrodo, kad KU studijų programos atitinka verslo poreikius ir universitetas ruošia aukščiausios kvalifikacijos specialistus, kurie laukiami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių įmonėse.

Tikslieji mokslai yra ekonomikos ateitis. Jų reikia šiuolaikinei moderniai pramonei ir verslui. Turime moderniausią mokymo ir tyrimų įrangą, kartu su studentais kuriame sudėtingas sistemas pramonės bei verslo įmonėms.

Klaipėdos universitetas kartu su dar penkiais Europos universitetais kuria pažangų ir ambicingą aljansą „EU-CONEXUS“, kuris suvienija šešių universitetų pajėgas apjungdamas daugiau kaip 40 tūkst. studentų, beveik 5,5 tūkst. profesorių, 33 fakultetus, 61 tyrimų institutą, beveik 400 studijų programų. Tad studentams atsiveria dar platesnės galimybės.

Ir vis tiktai, net ir pasiekus Klaipėdos universitetui puikių rezultatų, artimiausiu metu studijų procese kažin ar pavyks išvengti tam tikros sumaišties bei nerimo šleifo, kurį sukėlė neaiškios kilmės viruso COVID-19pasaulinė pandemija?

Mano nuomone, šiemet kur kas daugiau nerimo buvo praeitą pavasarį, prieš karantino įvedimą Lietuvoje. O dabar mes jau ne tik apsipratome, bet ir išmokome gyventi karantino sąlygomis.

Klaipėdos universitete praėjusį semestrą sėkmingai vyko mokslinių darbų gynimai nuotoliniu būdu. Be abejo, karantinas buvo rimtas iššūkis visam universitetui, ypač informacinių technologijų skyriaus IT specialistams. Bet mums pavyko laiku susitvarkyti, tad sėkmingai tęsiame darbus. Aš džiaugiuosi KU komanda, kuri įgyvendino iškeltas užduotis, todėl visumoje mūsų rezultatai yra geri, pelno tarptautinį pripažinimą. 

Kol kas sunku prognozuoti būsimųjų studentų srautus, nes tik dabar abiturientai gali susipažinti su valstybinių egzaminų rezultatais. Kadangi stojimo kartelė į universitetus labai užaukštinta, tai nežinant valstybinių egzaminų rezultatų jauniems žmonėms sunku nuspręsti, į kokią aukštąją mokyklą jiems pasirinkti.

Ir tik po galutinio rezultatų paskelbimo, turėdami brandos atestatus, jie galės pasirinkti  studijas universitete. Be abejo, visa tai nusikėlė dėl COVID-19 pandemijos bei karantino.

Pirmasis studentų bakalaurų stojimo į Klaipėdos universitetą turas numatomas rugpjūčio antroje pusėje, o antrasis turas įvyks rugsėjo 4-8 tą dienomis. Tada ir paaiškės, kiek mes turime naujų studentų bakalaurų. Pirmasis turas į magistrantūros studijas KU jau įvyko, studijų sutartis pasirašė kur kas daugiau studentų magistrantų nei praeitais mokslo metais.

Kokių naujovių, nepaisant galimų COVID-19 iššūkių bei trikdžių, būsimieji Klaipėdos universiteto studentai gali tikėtis naujaisiais mokslo metais?

Kalbant apie studijų naujoves Klaipėdos universitete, norėčiau išskirti visiškai naują programą - atskirą kursą lyderiams „BLUE GROWTH LEADERS ACADEMY“, kuri yra skirta verslo organizacijų vadovams, įvairių sferų specialistams, dirbantiems ar ketinantiems plėtoti veiklą Mėlynojo augimo sektoriuje, o taip pat gabiems studentams.

 Analogų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse neturinti tarptautinė programa suteiks mėlynosios ekonomikos žinių, kurios padės verslui įgyti konkurencinio pranašumo. Tai pasitarnaus atrandant naujas veiklos nišas, kuriant inovatyvius produktus ar paslaugas, o taip pat siekiant tvaresnio jūrinių resursų panaudojimo.

Unikali programa, atspindinti ambicingoje miesto ekonominės plėtros strategijoje „Klaipėda 2030” užsibrėžtus tikslus, taps svarbia ašimi buriant Mėlynosios ekonomikos lyderių kartą.

Nors jums, asmeniškai, regis, pavyko išvengti koronavirusinės atakos, kaip apskritai jaučiatės dar vienai vasarai strimgalviais ritantis link pabaigos?

Nors šiaip jau vasarą dauguma žmonių ilsisi, atostogauja, tačiau administracijos darbuotojams ir ypač  universitetų vadovams tai pats darbymetis, tolimesnių planų derinimo, strateginių mokslo gairių numatymo metas. Aš, kaip medikas ir Klaipėdos universiteto rektorius, nepasiduodu jokioms baimėms ar panikai, esu nusiteikęs žvaliai ir darbingai, pasirengęs konstruktyviam darbui Lietuvos labui.

Dėkoju už interviu pokalbį. Sėkmės jums atsakingame darbe ir gerų permainų vėjo Klaipėdos universitetui!

Interviu parengė Juozas IVANAUSKAS

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder