Vienišais ir neįgaliais žmonėmis Klaipėdoje pasirūpina šio centro Socialinės priežiūros paslaugų skyriaus, Dienos socialinės globos skyriaus darbuotojai. Kartu su savo klientais jie dažė velykinius kiaušinius jų namuose, kad šie nesijaustų vieniši ir pajustų tikrą artėjančių švenčių dvasią. Centre rengiamos ir klientų bei darbuotojų darbų parodos. Kitą savaitę vyks klientų margučių bei rankdarbių paroda.
LANGELIS. Šiame kabinete įsikūrusi vieno langelio tarnyba. Čia sužinoma, kokios socialinės paslaugos reikia. Budi Veronika Kazlauskaitė (dešinėje). Ji į Klaipėdą atvyko iš Mažeikių ir čia gyvena jau šeštus metus. Eimanto Chachlovo nuotr.
Darbuotojai ir jų globojami žmonės kartu patys daro ir šventinius atvirukus. Jų nupirkti, pasak D. Stankaitienės, būtų paprasčiau, bet dingtų nuoširdumas. Tokius atvirukus centro klientai gauna ir valstybinių, ir asmeninių švenčių metu. Sulaukė jų ir per Velykas.
"Man tiesiog patinka padėti žmonėms, kuriems to reikia. Jeigu būtina, galiu pasilikti ir po darbo valandų. Jaučiu, kad tai mano darbas, neįsivaizduoju savęs kažkur kitur. Jeigu reikėtų keisti darbo pobūdį, vis tiek norėčiau socialinio darbo", - sako Veronika Kazlauskaitė, centre pradėjusi dirbti iškart po studijų Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.
"Mano šeimoje buvo vertinama pagalba žmogui, bendrumas su artimaisiais, todėl pasirinkau tokią specialybę. Tikiu, kad padėsiu daugeliui žmonių", - sakė Dovilė Skrodenytė, besimokanti toje pačioje kolegijoje ir jau trečią mėnesį atliekanti praktiką Socialinės paramos centre.
SKYRIUS. Socialinių paslaugų priežiūros skyriuje dirba nuoširdžios ir padėti pasirengusios moterys. Eimanto Chachlovo nuotr.
Šiuo metu Socialinės priežiūros paslaugų skyriuje yra 53 pareigybės, dirba 59 darbuotojai, dauguma jų - socialinio darbuotojo padėjėjai. Šiam skyriui daugiau nei 8 metus vadovauja Sigita Beržinienė, dirbanti socialinės paramos sistemoje nuo 1993 m.
Pagalbą į namus šiuo metu gauna 275 vieniši klaipėdiečiai. Juos lanko socialinio darbuotojo padėjėjai, kurie parneša maisto, sutvarko kambarius, sumoka mokesčius, nueina pas gydytojus ir kt. Vienam žmogui tokia paslauga teikiama iki 10 valandų per savaitę.
"Lietuvoje yra gerų žmonių"
"Nežinau, ką ir daryčiau be Virginijos. Ji man viską padaro - ir už butą sumoka, ir pas daktarą nueina, nes aš visai nepaeinu, ir vaistus parneša, ir maisto nuperka, stengiasi, kad pigiau, kai kokios akcijos, ir patalynę pervelka. Labai nuoširdi, tvarkinga, tiesiog žodžių nėra. Ji man kaip tikra sesuo. Labai puiki moteris. Niekam neatiduokit Virginijos", - taip apie pagalbą į namus teikiančią socialinio darbuotojo padėjėją Virginija Zoločevskają kabėjo Ona Žutautienė, kuriai per Žolinę sukaks 85 metai.
DŽIAUGSMAS. Ona Žutautienė džiaugėsi, kad geros moters atnešta šakelė spėjo pražysti iki Velykų. Eimanto Chachlovo nuotr.
Viena jos dukra mirusi, kita gyvena už Priekulės, jai irgi operuota koja, nėra kas padeda.
"Žinokite, Lietuvoje tikrai yra gerų žmonių. Sužinosiu Virginijos direktorės telefoną, paskambinsiu ir padėkosiu, kad atsiuntė tokią puikią moterį", - sakė močiutė, jau dvejus metus neišeinanti į lauką, nors labai to norėtų.
Senolė laukia Velykų, džiaugiasi kitos geros moters atnešta šakele, kuri pražydo laiku.
Danutės sutaria
54 metų Danutė Einikienė taip pat labai sutaria su socialinio darbuotojo padėjėja Danute Razutiene.
"Tai labai gera moteris, padaro viską, ko prašau", - sako D. Einikienė, nuo 29 metų serganti artritu.
Jai amputuota viena koja, neįgaliojo vežimėlyje sėdi jau septinti metai. Socialinės pagalbos paprašė tada, kai žuvo sūnus - kai amputavo koją, pas ją atėjo Socialinės paramos centro darbuotoja ir pasiūlė naudotis paslauga, kad socialinis darbuotojas ateitų į namus.
"Sutikau ir dabar esu labai patenkinta", - kalbėjo moteris.
SLAUGYTOJA. "Jūs neįsivaizduojate, kiek daug žino seni žmonės", - sako slaugytoja ir masažuotoja Liuba Vasiutina, centre dirbanti trejus metus. Eimanto Chachlovo nuotr.
D. Einikienės draugas Zigmas, turintis I grupės neįgalumą, palengvina jos dienas. Dviese ir Velykas sutiks. Būtinai dažys kiaušinius. Ir mama amžinatilsį visada dažė, tad Danutė visada juos dažo taip, kaip ji išmokė.
"Kaip malonu, kai aplinkui geri žmonės", - šypsosi D. Einikienė.
D. Razutienė socialines paslaugas teikia jau dvejus metus. Iš ryto ji keturias valandas prižiūri Danutę, teikia jai dienos socialinės globos asmens namuose paslaugas, o po pietų jau bėgs pas kitą moterį.
"Su Danute bėdos nėra. Po pietų laukia sunkesnis ligonis. Žinoma, visko būna, bet ir pasidžiaugi. Ateini pas savo pacientus ir stengiesi jiems nuotaiką pakelti, pasakyti ką gero. Juk ir taip jiems tas gyvenimas liūdnas", - sakė moteris, anksčiau dirbusi ligoninėje slaugytoja, tad šis darbas jai nėra sunkus.
"Dvi valandas ieškojome pulto..."
Bene didžiausias centre yra Dienos socialinės globos skyrius. Jis teikia dienos socialinės globos namuose paslaugas. Šiame skyriuje dirba komanda: socialinis darbuotojas, jo padėjėjas, slaugytojas, psichologas, kineziterapeutas, masažuotojas - iš viso 60 darbuotojų. Tokių klientų, kuriems reikalinga slauga namuose, yra 60, dar vienas laukia eilės. Paslaugų teikiama nuo 2 iki 8 val. per dieną ir gali būti teikiama septynias dienas per savaitę (kai nėra artimųjų). Paprastai tai labai sunkūs ligoniai, turintys artimuosius, kurie dienos metu dirba.
Šiam skyriui vadovauja Renata Kulbokaitė. Pasak jos, tokiam atsakingam darbui reikia pasišventusių žmonių. Skyriaus socialiniai darbuotojai ir slaugytojai ne tik organizuoja ir teikia paslaugas, bet ir prižiūri, ar kokybiškai ir laiku paslaugas teikia socialinio darbuotojo ir slaugytojo padėjėjai.
VIENINTELIS VYRAS moterų kompanijoje - vyr. socialinis darbuotojas Vigantas Norvidas sako, kad jo darbe sunkiausia tai, jog sudėtinga pakeisti tų žmonių, kuriems padedi, likimus. Eimanto Chachlovo nuotr.
Slaugytoja Dalytė Fabijonavičienė tokį darbą dirba jau daugiau kaip 30 metų. Iš jų 20 - su pagyvenusiais žmonėmis. Socialinės paramos centre ji dirba kelerius metus. Pasak jos, labai svarbu, kad gulintiems ligoniams neatsirastų pragulų.
Slaugytoja ir masažuotoja Liubovė Vasiutina, centre dirbanti trejus metus, sako, kad šiame darbe reikia turėti ir kantrybės.
"Darbas sunkus, nes aptarnauji žmones, turinčius negalią. Kai kuriems jų prasideda demencija, pradeda reikalauti, kad mes jų klausytume. Reikia ir nuraminti, ir kitaip padėti. Kartą dvi valandas su klientu ieškojome televizoriaus pulto. Nieko nepadarysi - reikėjo jį surasti, ir radome. Kita vertus, darbas įdomus - pasišneki su žmonėmis. Jūs neįsivaizduojate, kiek daug žino seni žmonės. Aš "turiu" tris žmones, kurie yra be kojų, gyvena ketvirtame aukšte ir negali išeiti į lauką. Būtų gerai, kad namuose būtų kokie liftukai, kad kas nors jiems padėtų. Viena mano moteris jau gal 15 metų nebuvo lauke. Labai gaila ir nežinau, kaip padėti. Gyvena 4 aukšte, sveria 120 kilogramų, sūnus - irgi su negalia. Dar vienas mano pacientas turi tokią negalią, kad bijo išeiti į lauką ir kitiems pasirodyti", - pasakojo slaugytoja.
Pasak D. Stankaitienės, Dienos socialinės globos paslauga pradėta teikti 2010 m. gruodį. Tada buvo vienas klientas. Iš pradžių dirbo tik socialinis darbuotojas, slaugytojas ir jų padėjėjai. Dabar ši paslauga labai išplėsta.
Teikia pagalbą ukrainiečiams
Bendrųjų socialinių paslaugų skyrius organizuoja ir teikia bendrąsias socialines paslaugas - informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo-atstovavimo, transporto, lydėjimo, aprūpinimo rūbais, avalyne, kitais daiktais ir maistu, aprūpinimo techninėmis pagalbos priemonėmis, sociokultūrines, prieglobsčio gavėjų ir perkeltinų asmenų integracijos.
Čia dirba 9 darbuotojai. Jo vadovė Rasa Zeniauskienė centre dirba 15 metų.
"Man buvo sudarytos labai geros sąlygos tobulėti kaip specialistei, galėjau ir kvalifikaciją kelti, ir mokytis universitete. Pradėjau veiklą kaip savanorė, padirbau pusę metų, paskui dirbau Socialinių išmokų skyriuje vyresniąja specialiste, o po reorganizacijos ir konkurso tapau skyriaus vadove", - pasakojo Rasa.
PAVADUOTOJA. Direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Eglė Buivydaitė šioje įstaigoje dirba 17 metų, galima sakyti, nuo pat centro įsikūrimo 2000-ųjų balandžio 1 d.
Centre klientai priimami "vieno langelio" principu paslaugas teikiančiame 15 kabinete. Per dieną budinčiam darbuotojui tenka aptarnauti nemažai klientų - iki 25. Sudarytas budėjimo grafikas. Budi po vieną darbuotoją, nes taip geriau užtikrinamas konfidencialumas. Beje, ir vadovai budi vieną kartą per ketvirtį, net direktorė. Pasak D. Stankaitienės, to reikia, "kad jaustum pulsą".
Klientai pateikia prašymus ir tada jiems skiriamos paslaugos. Daugiausia pageidaujama transporto ir aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis. Tenka dirbti ir su socialinės rizikos asmenimis.
"Klaipėdos miesto taryba 2015 metais nustatė 20 prieglobsčio gavėjų kvotą, tačiau šiuo metu socialinė pagalba teikiama tik 8 iš Ukrainos perkeltiems lietuviškos kilmės asmenims. Tenka jiems ir būsto ieškoti, kai juos perkelia iš Ruklos, ir tarpininkauti bei atstovauti, rūpintis pašalpomis, bendradarbiauti tarp institucijų ir jiems padėti", - sakė vyr. socialinė darbuotoja Karolina Verbickienė.
PAGALBININKAS. Andrejus Kuriliovas - socialinio darbuotojo padėjėjas ir centro darbininkas, padedantis nudirbti visus darbus. Centre jis jau treji metai. Eimanto Chachlovo nuotr.
Pasak D. Stankaitienės, nuo 2003 iki 2010 m. socialinė pagalba buvo suteikta 84 prieglobsčio gavėjams. Vienu metu buvo daug čečėnų, paskui kurį laiką paslaugos nebuvo teikiamos, o dabar teikiama pagalba tik ukrainiečiams. Kitų tautybių asmenys, perkelti iš pabėgėlių stovyklų, iki Klaipėdos neatvažiuoja.
"Sunkiausia, kai nenori, kad padėtum"
Vienintelis vyras moterų kompanijoje - vyr. socialinis darbuotojas Vigantas Norvidas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nominuotas 2015 metų "Gerumo žvaigždei". Šioje srityje jis dirba jau 12 metų. Iki 45 metų dirbo visai kitokius darbus, o paskui gyvenimo situacija susiklostė taip, kad teko kažką keisti.
"Supratau, kad noriu ką nors duoti žmonėms", - sakė jis.
Pasak jo, darbe sunkiausia yra tai, kad sudėtinga pakeisti tų žmonių, kuriems padedi, likimus.
"Kalbant apie rizikos grupės asmenis - ateiname, pamatome, ir viskas. Žinoma, kažkiek patarti, pastumti gali, bet realiai padėti - ne. Jeigu jis pats nenori, mes neturime jokių svertų pakeisti jo gyvenimą kardinaliai. Tai yra sunkiausia, nes negauni grįžtamojo ryšio. Kartais jis būna, bet labai retai", - sakė V. Norvidas.
DIDŽIAUSIAS. Bene didžiausias centre yra Dienos socialinės globos skyrius. Eimanto Chachlovo nuotr.
Būna ir linksmų momentų. Pavyzdžiui, kai einama sveikinti šimtamečių. Kur kas smagiau matyti tokio amžiaus sulaukusius, linksmus ir sąmoningus žmones.
"Labai padeda geras kolektyvas. Žinoma, kartais ir pasibarame, bet labai svarbu, kad vienas kitą palaikome. Dabar naudojamos supervizijos, tačiau jų nepakanka, nes brangiai kainuoja. Tai tas pats, kas vizitas pas psichologą, psichoterapeutą, kai tu išsikrauni ir išsivalai. Kai eini į normalias šeimas, ne socialinės rizikos grupės, gal tiek neslegia. Ir visai kitas dalykas, kai matai taip gyvenančius žmones XXI amžiuje. Tai siaubinga, tai lieka širdyje. Neįsivaizduojate, kiek per 11 darbo metų man teko prisižiūrėti. Grįžti namo, ir kol pamiršti, turi praeiti kažkiek laiko, bet nuosėdos lieka. Vienas iš sunkiausių dalykų, kad jie nenori, kad tu jiems padėtum, ir tai slegia", - pasakojo V. Norvidas.
Daugėja vienišų senukų
Tatjana Semionova socialinį darbą dirba 10 metų. Kaip tai reikia daryti, ji mokėsi 7 metus, kol sulaukė 53 metų. Dabar turi tokį išsilavinimą, kurio norėjo jaunystėje, bet neturėjo galimybių, nes augino negalią turintį vaiką. Dabar ji administruoja aprūpinimo drabužiais, avalyne, kitais daiktais ir maistu paslaugą, kai iš kitų šalių ir klaipėdiečių gaunama parama. Kažkam iš klientų reikia spintos, kažkam televizoriaus, o kažkam jų nereikia, taip ir padedama skurstantiems.
T. Semionova sako, kad dažniausiai pagalbos sulaukiama iš savųjų, t. y. iš centro darbuotojų. Jų, atrodo, nedaug, bet kiekvienas turi savo pažįstamų, draugų, giminių ratą, tad labai greitai randa tai, ko reikia. Žinoma, ne visais atvejais pavyksta padėti.
BŪNA. 10 metų socialinį darbą dirbanti Tatjana Semionova prisipažįsta: "Būna ir morališkai pavargstam. Klientai ateina su savo skausmu." Eimanto Chachlovo nuotr.
"Būna, ir morališkai pavargstam. Klientai ateina su savo skausmu. Stengiesi nepersiimti jo nuotaika, bet vis tiek atsiguli, ir tos mintys vėl sukasi - ar tikrai negalėjai padėti, kodėl mūsų tokie įstatymai. Džiugina, kai pavyksta kažką padaryti ir žmogui gerai nuo to. Labai daug pensininkų, kurių vaikai išvažiavę, ir jų vis daugėja", - sakė T. Semionova.
Poreikis auga
"Manau, kad esame labai reikalingi pagyvenusiems ir neįgaliems klaipėdiečiams, socialinės rizikos asmenims, nes galime teikti daug socialinių paslaugų.
Poreikis visoms socialinėms paslaugoms auga. 1996 metais socialinės pagalbos tarnyba prižiūrėjo apie 70 asmenų, kuriems reikėjo pagalbos į namus. O dabar jau vien mes prižiūrime 275 asmenis. Techninės pagalbos poreikis nuolat auga", - sako D. Stankaitienė, socialinėje sferoje dirbanti daugiau nei 20 metų.
Pernai centras suteikė įvairių paslaugų 1 444 asmenims. Iš jų 424 asmenys gavo nuolatinę pagalbą - arba pagalbą į namus, arba dienos socialinę globą asmens namuose.
Tokią labai svarbią paslaugą kaip aprūpinimas techninėmis priemonėmis gavo per 1 000. Pasak D. Stankaitienės, problema, kad vis dėlto yra eilės. Šiokios tokios eilės susidaro ir dėl pagalbos į namus, ir dėl dienos socialinės globos. Tai rodo, kad šiek tiek trūksta darbuotojų.
PASIRUOŠTA. Iš kairės į dešinę: centro direktorė Diana Stankaitienė, vyr. socialinė darbuotoja Rita Smilgevičienė ir Dienos socialinio globos skyriaus vadovė Renata Kulbokaitė sako, kad šventėms pasiruošta. Eimanto Chachlovo nuotr.
Kai centras buvo įsteigtas 2000 metų balandžio 1 d., jis turėjo 69 pareigybes, o 2005 metais - 98 pareigybes, iš jų daugiau nei 50 darbuotojų administravo socialinės išmokas. 2005 metų spalio mėnesį išmokų administravimo funkcija buvo grąžinta Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui. Tų metų spalio 1 d. centrui liko 40 pareigybių. Šiandien turima 123,25 pareigybės, dirba 140 darbuotojų, taigi darbo krūvis išaugo daugiau nei tris kartus.
Socialinės paramos centre dirba beveik vienos moterys. Vyrus čia galima suskaičiuoti ant pirštų - 4 vairuotojai, vienas vyr. socialinis darbuotojas ir vienas socialinio darbuotojo padėjėjas.
Tarp centro darbuotojų yra ir pensinio amžiaus žmonių, 18 darbuotojų turi negalią. Direktorė džiaugiasi, kad atėjo nemažai ir jaunimo, ir savanorių.
"Mes ne tik dirbame savo darbą, bet esame ir bendruomenės dalis, tad jaučiamės socialiai atsakingi", - sako direktorė.
Jau 10 metų centro darbuotojai savanoriškai dalyvauja "Maisto banko" akcijoje. Surenka ir vėliau išdalina maisto produktus klientams, kuriems teikiama pagalba į namus ir kurių pajamos yra labai mažos. Pernai maisto krepšelius gavo beveik 250 žmonių.
"Jau kelerius metus centras dalyvauja miesto tvarkymo talkose, "Vilties" šokyje ir kitose socialinės atsakomybės veiklose. Eglė Buivydaitė, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams, išskyrė svarbų centro bendruomeniškumo akcentą. Kartą per metus susirenkame visi į bendruomenės susirinkimą ir aptariame centro darbo rezultatus, vadovai atsiskaito už veiklą, pristatome naujus planus ir 7 metus renkame Metų darbuotoją. Šiemet ja tapo socialinio darbuotojo / slaugytojo padėjėja Larisa Abromaitienė iš Dienos socialinės globos skyriaus. Šiemet į bendruomenės susirinkimą pasikvietėme ir socialinius partnerius ir jų atvyko net 40", - pasakojo D. Stankaitienė.
Tobulėti padeda projektai
Nuo pat savo įsikūrimo ši įstaiga vykdo projektinę veiklą. Per tuos 17 metų įgyvendinta apie 30 vadinamųjų "minkštųjų" projektų, kurių bendra vertė apie 4 mln. eurų. Vieno tokio projekto metu buvo mokomos 56 bedarbės moterys. Jos įgijo auklės, socialinio darbuoto padėjėjo specialybę. Dabar jos dirba arba šiame centre, arba pas kolegas.
Daug centro darbuotojų siunčiama mokytis. Kvalifikacijai tobulinti pinigų skiriama labai mažai - vienam darbuotojui 30 eurų per metus. Todėl bandoma rengti įvairius projektus ir kaip nors tuo pasirūpinti patiems. Centro administracija ieško rėmėjų ir nemokamų mokymų. Darbuotojai džiaugiasi gerosios patirties vizitais į Italiją, Vokietiją, Lenkiją.
Dabar vykdomas projektas "Integrali pagalba į namus Klaipėdos mieste". "Tenka įvairiais būdais ieškoti lėšų, kad darbuotojai galėtų tobulėti. Mūsų sritis labai sunki, reikia turėti labai daug žinių ir apie toleranciją, ir apie lygias galimybes, kaip teikti pagalbą neįgaliesiems, kaip išvengti konfliktų, ir t. t.", - sakė D. Stankaitienė.
Centras turi ir Socialinio darbo ir programų skyrių, kurio darbuotojos atsako už strateginius planus ir programas, už centro darbuotojų ir klientų aprūpinimą būtinomis priemonėmis, už pirkimus, sutartis ir t. t. Jame, be vadovo, dirba 10 darbuotojų, bet pareigybių tik 6,5. Tarp jų yra ir 4 vairuotojai (3 pareigybės) , kurie veža neįgaliuosius į įvairias sveikatos priežiūros, kultūros ir kt. įstaigas, renginius Klaipėdos mieste ir kitur.
Jau šeštus metus centre dirbanti vyriausioji socialinė darbuotoja Aldona Mocevičienė atsakinga už programų ir projektų rengimą ir įgyvendinimą, stažuočių, seminarų organizavimą. Šiuo metu centras įgyvendina daug įvairių projektų. Visai neseniai gautas pranešimas, kad skirtas finansavimas "LatLit" programos projektui, kuris bus pradėtas įgyvendinti gegužę. Jis skirtas regėjimo negalią turintiems žmonėms - bandoma jų poreikiams pritaikyti aplinką. Kartu ir centro aplinka bus pritaikyta pagal universalaus dizaino principus - bus įrengiami taktiliniai žemėlapiai, t. y. liečiamieji.
A. Mocevičienė pasidžiaugė, kad už projektą "Mano socialinė atsakomybė", finansuotą iš "LatLit programos", kuriame dalyvavo 11 partnerių iš Latvijos ir Lietuvos, 2015 m. gautas apdovanojimas iš Jungtinio sekretoriato kaip už geriausiai įgyvendintą socialinį projektą.
ATVIRUKAI. Velykiniai atvirukai padaryti pačių vertesni už pirktinius. Eimanto Chachlovo nuotr.
"Didžiuojamės, kad buvome šio projekto socialiniai partneriai, kaip ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri įrengė iš šio projekto lėšų neįgaliesiems pritaikytus tualetus pajūryje. Projekto įgyvendinimo metu sukurta bandomoji lydėjimo paslauga, kurią ir toliau teikiame, nors projektas buvo užbaigtas 2015 m., - sako D. Stankaitienė.
- Žinoma, kad daugiau darbo ir vargo, kai pasirengiame ir turime įgyvendinti projektus, bet norime daugiau padėti mūsų žmonėms ir panaudodami Europos Sąjungos paramą. Išskirčiau kelis projektus, tokius kaip "Moterų įdarbinimo modelis", "Besimokančios organizacijos aplinka", "Renkamės mes: profesijas ir savanorystę", SAFIR ir kitus, kuriuos įgyvendinant buvo sukurtos mokymo programos, buvo organizuojami mokymai centro klientams, bedarbiams, socialiniams ir kitiems darbuotojams. vystomos socialinės paslaugos."
Rašyti komentarą