Melnragiškiai kyla į kovą

Melnragiškiai kyla į kovą

Dėl uosto plėtros planų sunerimusi Melnragės bendruomenė parašė raštą įvairioms institucijoms ir pasisako prieš maksimalią krovos plėtrą. Taip pat ji rengiasi penktadienį planuojamam piketui prie Uosto direkcijos.

Tiek direkcijos, tiek miesto Savivaldybės atstovai tikina suprantantys gyventojų nerimą dėl kankinančios nežinios. Tačiau uosto vadovai kartu akcentuoja, kad į visus gyventojų klausimus atsakyti dabar neturi galimybės, nes neaiškus atsakymas į pagrindinį klausimą - ar apskritai giliavandenis uostas bus statomas.

Melnragiškių godos

Pasak Melnragės bendruomenės pirmininko pavaduotojos Marijos Kalendės, skaičiuojant ir visus vaikus šioje miesto dalyje gyvena beveik 2 tūkst. žmonių. Dar yra ir sklypų, kurių savininkai nėra čia deklaravę savo gyvenamosios vietos.

"Miestas intensyviai pardavinėjo sklypus. Žmonės, vykdantys statybas juose, nori namus nuomoti ir gauti pelno. Bet kai jie sužino, kad ateityje bus statomas išorinis uostas, griebiasi už galvų. Kai bus pasakyta, kad žemė nacionalizuojama, jų turtas praras vertę", - sakė ji.

Melnragiškiai ketina rengti nedidelį simbolinį piketą, nes esą Uosto direkcija inicijuoja įstatymo pakeitimą, kad "galėtų lengviau nacionalizuoti dalį Melnragės žemės ir laisviau dirbti". Anot jų, klaipėdiečiai privalo turėti ne tik Smiltynę, bet ir Melnragę.

Valdžios pažadais melnragiškiai sako jau seniai nebetikintys, nes prisimena giruliškius, protestavusius prieš geležinkelio plėtrą kertant dalį Girulių miško, bet iki šiol neišsireikalaujančius, kad būtų pastatyta triukšmą slopinanti sienutė.

Neseniai vykusiame bendruomenės susirinkime, kuriame dalyvavo ir Uosto direkcijos atstovai, vyko audringos diskusijos.

"Mums sakoma, jūs čia kol kas gyvenkite, o kai reikės, mes iš jūsų žemę pasiimsime. Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus yra išmokęs gražių žodžių. Priminė mums, kad miestas mus yra pamiršęs, kad pajūryje neturime net tualetų. Deja, tai tiesa. Tačiau jis negalėjo atsakyti į mūsų klausimus. Mes stengėmės iš jo išgauti pažadą, kad visi klausimai bus derinami su mumis. Pažadėjo mus kviesti į visus susirinkimus, bet bijome, kad tai tik gražios šnekos", - kalbėjo M. Kalendė.

Viešumoje jau minėta, kad išgyvendinant maksimalų uosto plėtros variantą ir statant giliavandenį uostą dalies Melnragės gyventojų žemė ir pastatai turės būti paimti visuomenės poreikiams. Tačiau Uosto direkcijos vadovas taip pat yra ne kartą sakęs, kad tiems žmonėms turės būti sudaromos tokios pačios gyvenimo sąlygos, kokias jie turi dabar.

"Tačiau direkcija mums siūlo kompensacines žemes Karklėje, laukuose, kur iki jūros kaip iki Šanchajaus. Norime, kad pasiūlytų lygiavertį variantą, kad šalia būtų jūra, miškas, kad būtų visa infrastruktūra. O dabar nežinia, kur mus iškels ir kaip mūsų vaikai galės važiuoti į mokyklą. Ką mes turime šiandien, yra unikalu. To mums ir nesinori prarasti. Norime, kad viskas būtų daroma garbingai", - sakė M. Kalendė.

Anot jos, Melnragėje yra varganai gyvenančių žmonių, kurie galbūt tik džiaugtųsi, jeigu gautų ką nors geriau. Tačiau ir jiems neramu, nes nežino, kas konkrečiai bus pasiūlyta.

"Mes siekiame, kad mūsų niekur toli neiškeltų. Kad tiek pat ploto, kiek paims uostas, būtų pridėta tarp I ir II Melnragės. Kad būtų nustatyta sanitarinė zona, nuo tos dalies gyvenvietės, kuri liks šalia uosto privažiuojamųjų kelių. Turi būti garantuojama, kad tų žmonių gyvenimo kokybė nepablogės, kad jų nekankins nuolatinis triukšmas ir kvapai. Turtas Melnragėje jau dabar yra nuvertėjęs", - kalbėjo bendruomenės pirmininko pavaduotoja.

Primena Smeltę

"Melnragiškiai eina demokratiniu keliu. Rengdami piketą prie Uosto direkcijos jie nori atkreipti dėmesį, kad nebūtų užmiršti. Manau, jie kelia klausimus laiku. Tai, kad jie neturi aiškios vizijos, kaip galėtų ateityje sugyventi su išoriniu uostu, kelia natūralų jų susirūpinimą. Jeigu jie ateitų į Savivaldybę ir užduotų tuos pačius klausimus, kuriuos mes užduodame uostui, mes negalėtume į juos atsakyti", - sako Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė.

Ji mano, kad didelėms investicijoms reikia pasiruošti ir pirmiausia išspręsti galimas socialines problemas. Esą tada būtų kur kas lengviau įgyvendinti projektus.

"Dabar uostas sako, kad IV jo plėtros alternatyva yra geriausia, kad jos įgyvendinimas prasidėtų galbūt po kokių 30 metų. Pagal jo studijas, dabar jis dar gali krauti 20 metų ir jam nereikia plėstis statant išorinį uostą. Tačiau natūralu, kad žmonės jau dabar rūpinasi tuo, kas bus ateityje. Ar jie galės vystyti savo turtą, ar bus uždėta letena ir pasakyta, kad tai rezervinė teritorija ir to negalima daryti. Turime Smeltės kvartalo pavyzdį. Jis apie 30 metų buvo uosto rezervinėje teritorijoje, žmonės negalėjo nei rekonstruoti namų, nei vystyti veiklos. O paskui vieną dieną buvo pasakyta, kad uostui tos teritorijos nebereikia", - sakė vicemerė.

Paskutinio Uosto direkcijos ir miesto vadovybės pasitarimo metu buvo sutarta, kad "uosto brėžiniai privalės būti suprantami ir miestui".

"Tam, kad miestas galėtų priimti verdiktą, tinkamą valstybei ir uostui, jis turi turėti ant stalo reikiamo mastelio brėžinius su gana aiškiais paaiškinimais, o ne tokius, kuriuose pieštuku pažymėtas 200 metrų ruožas", - apie uosto bendrojo plano derinimo procedūras tada sakė meras Vytautas Grubliauskas.

"Rengiant uosto bendrąjį planą yra padaryta labai daug brėžinių. Gavome pastabą iš miesto, kad kai kurie jų per maži. Sutinku su miesto vadovais, kad mes privalome padaryti tokius brėžinius, kad visiems viskas būtų aišku, ne tik mums. Mes padarysime savo namų darbus ir ateityje klausimų dėl aiškumo apskritai neturėtų kilti. Sutinku su miesto nuomone, kad brėžiniuose turi būti labiau konkretizuota, kiek planai palies Melnragės gyvenvietę, kokią miško dalį. Dabar mūsų specialistai turės padaryti didesnės apimties brėžinius", - po pasitarimo žadėjo A. Vaitkus.

"Esame melnragiškių pusėje"

Artūras DRUNGILAS, Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius
Mes atkreipėme Savivaldybės dėmesį, kad teritorijos Melnragėje gali prireikti valstybei, nes uostas yra valstybinis objektas, ir prašėme pasirūpinti, kad ten nebūtų daroma naujų investicijų, pavyzdžiui, nebūtų statoma naujų komercinių objektų, naujų gyvenamųjų namų, kad netoli šiaurinio molo nebūtų rengiami sklypų detalieji planai.
Bet mes už tai, kad Savivaldybė tvarkytų Melnragės teritoriją ir gyventojų gerovę, nes išorinio uosto gali ir nebūti, o žmonės ten jau gyvena. Mes esame melnragiškių pusėje ir suprantame jų susirūpinimą. Stengsimės atsižvelgti į jų kreipimesi išdėstytus klausimus ir su jais bendradarbiauti. Pristatysime jiems jų prašymu strateginį poveikio aplinkai vertinimą, nors viešai jį rengėjai jau pristatė sausį. Ieškosime sąlyčio taškų ir palankių sprendimų, kad galėtume įgyvendinti savo projektą, jeigu jo reikės.
Tačiau bendruomenės kreipimosi tekste dalis informacijos ne visiškai atspindi teisybę. Klausiamas Melnragės bendruomenės pirmininkas prisipažino, kad kreipimąsi parašyti padėjo politikai. Matyt, todėl jame atsirado politinių deklaracijų. Netiesa, kad Uosto direkcija nebendrauja su bendruomene. Uosto plėtros koncepcijas Melnragės gyventojams mes pristatėme pernai liepą. Palankios aplinkybės krovai didėti Klaipėdos uoste neatsirado savaime, o ir Uosto direkcijos, ir uosto įmonių dėka. SGD terminalą statė AB "Klaipėdos nafta" ir Uosto direkcija. Trąšas gali krauti ir Ventspilis, turintis specializuotą terminalą, ir Ryga. Tačiau jų ten nėra, jos yra mūsų uoste. Taigi, tai lemia ne vien tik jų paklausos augimas.
Jeigu bus patvirtintas uosto bendrasis planas, po to seks specialus planavimas, galimybių studijos rengimas, alternatyvos išorinio uosto Būtingėje vertinimas, bus rengiami techniniai projektai ir taip toliau. Konkretizuotiems sprendiniams, kai bus aiškūs kroviniai naujajame uoste, bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir numatomos kompensacinės priemonės. Tada paaiškės, kokios Melnragės dalies reikėtų išorinio uosto privažiuojamiesiems keliams, kokiomis priemonėmis būtų galima pagerinti esamos rekreacinės teritorijos ir paplūdimių kokybę, kokią būtų galima sukurti naują rekreacinę teritoriją, kuri galėtų padidinti Melnragės patrauklumą.
Manau, visam tam procesui, nuo to momento, kai jis prasidės, reikėtų 8 metų. Tačiau procesą mes pradėtume tik tuo atveju, jeigu turėtume garantijas, kad tokio uosto reikia susiklosčius konkrečioms rinkos sąlygoms. Net jeigu bus patvirtintas uosto bendrasis planas su išorinio uosto vizija, tai dar nereiškia, kad jis bus statomas iš tikrųjų.
Į visus gyventojų klausimus atsakyti dabar neturime galimybės, nes dar neatsakyta į pagrindinį klausimą, ar apskritai tas uostas bus statomas. Tačiau mums reikia pasitvirtinti bendrąjį planą, kad ateityje galėtume atlikti tolesnes planavimo procedūras. Jeigu bendrajame plane nebus numatyta galimybės, kad uostas gali būti ir išorėje, negalėsime atlikti kitų procedūrų.
Jeigu pildysis prognozės, pastatyto išorinio uosto realiai mums reikėtų apie 2025 metus. Taip nutiks tik tokiu atveju, jeigu krovinių srautai augs taip, kaip dabar, jeigu turėsime investuotojų, kurie sutiks investuoti privačios ir viešosios partnerystės principu.

Informacija

Šio uosto plėtros varianto pasirinkimas ne tik katastrofiškai pablogins didelės Melnragės ir Girulių kurortinių zonų bendruomenių gyvenimą, tačiau kardinaliai pakeis ir pažeis visos Klaipėdos miesto gyventojų kokybiško gyvenimo perspektyvas.
Mes kategoriškai pasisakome prieš giliavandenį uostą ir reikalaujame:
aiškiai išskirti ir argumentuotai pateikti išvadas dėl teritorijų Melnragėje pasisavinimo, kada ir kaip tai gali būti vykdoma, kokia Melnragės teritorijos dalis gali būti reikalinga vykdant projektą. Kokiais etapais gali būti išperkama žemė, kokiais norminiais aktais vadovaujantis gali būti atliekamos procedūros. Kokiu būdu gali būti vykdoma kompensacija;
kad "braižant" uosto teritorijos planus būtinai būtų įtrauktos minimum trijų šimtų metrų sanitarinės zonos, suformuojant kalvą, apželdintą apsauginiu mišku, skiriančią uosto teritoriją nuo gyvenamosios - rekreacinės zonos;
visiems iškeliamiems gyventojams sudarytos tokios pat kokybės/vertės gyvenimo sąlygos, tai yra pajūrio zonoje, miško apsuptyje tuo pačiu miesto teritorijoje, su visa infrastruktūra/viešuoju transportu.

Iš Melnragės bendruomenės kreipimosi į prezidentę, premjerą, Klaipėdos merą, Uosto direkcijos vadovą, aplinkos ir susisiekimo ministrus, Seimo pirmininką ir parlamentarus.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder