Molai: be senojo švyturio, bet kupini istorijos

Šiaurinis molas buvo pradėtas statyti 1834 metais, pirmas statybų etapas baigtas 1858-aisiais. Vėliau buvo priimtas sprendimas jį pailginti ir pastatyti "galvą". Remiantis oficialiais istoriniais šaltiniais, 1884 m. buvo baigti šiaurinio molo ilginimo darbai, ant jo galo pastatytas Mažasis, arba dar kitaip vadinamas Baltasis, švyturys ir gruodžio 16-ąją jame uždegta raudonos spalvos šviesa.

Dabar net sunku įsivaizduoti, kad kažkada gylis Klaipėdos uoste buvo tik per 4 metrus, o dabar jau planuojama iki 2020 m. pasiekti 17 m gylį. Todėl bus būtina ir uosto vartų rekonstrukcija. Uosto direkcijos atstovai tikina, kad molai, statyti daugiau kaip prieš 100 metų, ir naujoje "Post Panamax" tipo laivų eroje padėties nekeis.

Švyturio likimas neaiškus

Baltojo švyturio seniai nebėra. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko-istoriko Dainiaus Elerto, mes turime tik išlikusią fiksuotą jo buvimo vietą.

Istoriko teigimu, paties švyturio likimas nėra aiškus. Kaip jis buvo sunaikintas 1945 m., tiksliai nėra žinoma. Sovietmečio istoriografai kaltina vokiečius, pastarųjų istorikai paprastai užsimena apie sovietus kaip griaunamąją jėgą. Pasak D. Elerto, žinoma tik tai, kad komisija, įvertinusi uosto būklę praūžus karo veiksmams, konstatavo, jog švyturiai buvo sunaikinti.

Po karo vietoj Baltojo švyturio iškilo laikinas medinis švyturys, kuris vėliau buvo pakeistas metaliniu, išlikusiu iki pat paskutinės molų rekonstrukcijos.

Baltasis švyturys buvo dažomas balta spalva ir buvo vienas gražiausių Klaipėdoje buvusių švyturių. Jis pateko į labai daug atvirukų, nuotraukų, pinigų, kurie buvo naudojami Klaipėdos krašte apie 1920-1923 metus, ir net ant dabartinio 200 Lt banknoto.

Žmonės labai mėgo prie jo fotografuotis. Netgi jau po karo Vokietijoje išleistuose nostalgiškuose atvirukuose jis reprezentavo Klaipėdą. Pasak istoriko, tai suprantama, nes žmonės, į Klaipėdą atvykstantys laivais, pirmiausia pamatydavo molus ir tą švyturį.

Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".