Naudą skaičiuoja skirtingai

Naudą skaičiuoja skirtingai

Vakar UAB "Ernst &Young Baltic" pristačius parengtą studiją apie uosto įtaką miestui ir valstybei, tarp Savivaldybės ir uosto vadovų atstovų kilo audringa diskusija, nes politikai studijoje naudos miestui taip ir nepamatė.

Studijoje analizuotas 2007-2013 metų laikotarpis. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tokia tiksli ir nuosekli studija Klaipėdos uoste atlikta pirmą kartą.

Skaičiai

Anot studijos autorių, viena Klaipėdos uoste perkrauta tona generuoja 17,8 Eur valdžios sektoriaus pajamų. 2013 m. su uostu susijusios įmonės į savivaldybių ir valstybės biudžetus sumokėjo 593,165 mln. Eur mokesčių. Su uostu tiesiogiai susijusios įmonės darbuotojas sukūrė 25,11 proc. daugiau pridėtinės vertės nei bendras Lietuvos įmonių darbuotojų vidurkis.

Uostas, lyginant su panašiomis struktūromis, yra vienas didžiausių darbdavių Lietuvoje. Su uostu susijusiose įmonėse dirbo 58 137 darbuotojai - 4,5 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje.

Su uostu susijusios įmonės Klaipėdos miesto biudžetui 2013-aisiais sumokėjo 11,53 mln. Eur mokesčių, arba 23 proc. sumokėtų visų miesto biudžetui tenkančių mokesčių.

Vienas Uosto direkcijos investuotas euras į infrastruktūros plėtrą paskatina vidutiniškai 2 eurus privačių investicijų į uosto plėtrą.

Studijoje palyginta ir Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bei uosto nauda. Pirmoji sukuria 1,54 proc. bendrojo vidaus produkto, o uostas - 6,24 proc., t. y. beveik keturis kartus didesnį. Tačiau LEZ generalinio direktoriaus pavaduotojo Raimondo Bako manymu, LEZ ir uostas neturėtų būti priešpastatomi vienas kitam - esą LEZ veikla yra efektyvesnė. Lietuvoje veikia 7 LEZ, o uostas yra monopolininkas.

Kėlė abejones

Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas pirmiausia suabejojo dėl darbuotojų skaičiaus, nes, pasak jo, Klaipėdoje iš viso yra 97 tūkst. dirbančių žmonių.

Vicemerė Judita Simonavičiūtė bandė atkreipti studijos rengėjų dėmesį į tai, kad Savivaldybė negauna gyventojų pajamų mokesčio tiesiogiai, kad jį paima valstybė, o paskui dalina. Tad dėl to jų skaičiuojamoji nauda miestui esą gali būti netiksli.

Savivaldybės atstovai kibo ir prie to, kad uostas nemoka žemės nuomos mokesčio Savivaldybei. Dėl to ji per metus negauna beveik 6 mln. eurų pajamų.

A. Šulcas pasigedo studijoje minusų - poveikio aplinkai, aplinkosaugos aspektų, kurie nebuvo numatyti studijos rengėjams iškeltoje užduotyje. Jis taip pat siūlė studijos rengėjams susėsti su Savivaldybės ekonomistais ir susitikrinti skaičius. Pastarieji prašė pateikti pastabas raštu, kad galėtų į jas atsakyti.

Uosto direkcijos atstovai tikino, kad studijos ir Mokesčių inspekcijos metodikos yra tokios pačios, kad visi jų skaičiai sutampa, net procentinės dalys.

A. Vaitkus aiškino, kad Uosto direkcija tokią studiją užsakė ne norėdama pasigirti ar pasipuikuoti, bet kad būtų įvertinta svarba ir kad visi ją suprastų vienodai. Pasak jo, kas ką nori, tas tą mato: vieni - purvą, kiti - žvaigždes ir ragino visiems žiūrėti į žvaigždes.

Po aršių diskusijų "Ernst &Young Baltic" atstovai net neatsakė į klausimą, kiek sumokėta už studijos rengimą. A. Šulcas teigė, kad prie jos rengimo norėjo prisidėti savo finansais ir Savivaldybė, bet jai tokia galimybė esą nebuvo suteikta.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder