Tačiau tikimasi, kad tai nebus didelė kliūtis, ir jūros žvejams kvotos bus paskirstytos dar šį mėnesį.
Nebeliks monopolijos
Naujųjų metų išvakarėse Lietuvos žvejus pasiekė gera žinia - šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektui, panaikinsiančiam ligšiolinę strimelių ir šprotų skirstymo tvarką Baltijos jūroje.
Pakeitus Žuvininkystės įstatymą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) galės iš esmės keisti Baltijos jūros žvejybos kvotų skyrimo taisykles ir pagal jas skirstyti kvotas žvejams 2015 metams.
Iki šiol vyravo monopolija - vienai bendrovei tekdavo beveik 80 proc. Lietuvos šprotų ir strimelių kvotos. Dabar viena bendrovė negalės gauti daugiau kaip 40 proc. vienos rūšies žuvų kvotos.
Šiems metams Lietuvos žvejams, žuvis gaudantiems Baltijos jūroje, skirta 3 266 t menkių, 4 772 t strimelių, 10 689 t šprotų žvejybos kvotų ir 1 486 vienetai lašišų. Leistinas sugauti žuvų kiekis turės būti padalintas apie 30 laivų.
Pagal Žuvininkystės įstatymą, priekrantės žvejybai individualios žvejybos galimybės (kvotos) ūkio subjektams neskirstomos, tačiau skiriamos kvotos bendram naudojimui: šiemet skirta menkių - 163 t, strimelių - 334 t, šprotų - 11 t.
Kas skirstys kvotas?
Prašymą atleisti iš Žvejybos Baltijos jūroje Kvotų skyrimo komisijos pirmininko pareigų Erlandas Lendzbergas, Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžios Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas, pateikė 2014 m. gruodžio 22 d. Minėtos komisijos sekretoriaus pareigų pernai metams baigiantis atsisakė ir Tomas Zolubas, Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas. Kadangi Žuvininkystės tarnybos viršininko pavaduotojas Vaclovas Petkus atsisakė komentuoti kvotų skirstymo reikalus, susidarė įspūdis, kad šioje srityje vyksta negeri dalykai. Kilo klausimas, kas dabar skirstys kvotas, jeigu pakriko komisija.
Pasak žemės ūkio viceministrės Linos Kujalytės, komisijos pirmininkui negalint eiti šių pareigų, jos veikla nestabdoma. Pagal Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos darbo reglamentą, jos darbą, nesant komisijos pirmininko, organizuoja komisijos pirmininko pavaduotojas. Šias pareigas komisijoje atlieka Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vedėjas Romas Statkus. Kitas komisijos pirmininkas nepaskirtas.
Šiuo metu Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisiją sudaro penki nariai: be R. Statkaus, Ignas Nauburaitis - ŽŪM Žuvininkystės departamento Žuvininkystės politikos skyriaus vedėjas; Alenas Bulauskis - Žuvininkystės departamento vyriausiasis specialistas; Irina Jakovleva- Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė; Giedrius Vaitkus - Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas.
Viceministrės teigimu, T. Zolubas neatsistatydino iš šios komisijos sekretoriaus pareigų. 2014 m. gruodžio 19 d. dėl asmeninių priežasčių jis sustabdė savo, kaip Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos nario, veiklą.
Paklausta, kokios priežastys verčia žmones atsisakyti dalyvauti kvotų skyrimo komisijos darbe, L. Kujalytė atsakė: "E. Lendzbergas pateikė prašymą atleisti jį iš kvotų skyrimo komisijos pirmininko pareigų dėl darbo Žuvininkystės tarnyboje specifikos ir darbo krūvio, nes pagal savo tiesiogines funkcijas yra žvejybos kontrolės pareigūnas ir dirba pamainomis pagal grafikus, todėl ne kiekvieną darbo dieną. Tai trukdė jam tinkamai dalyvauti komisijos posėdžiuose bei pasiruošti jos darbui. Be to, E. Lendzbergas yra ir kitų, taip pat ir tarptautinių, darbo grupių narys, kuriose atstovauja Žuvininkystės tarnybai".
Kvotos - netrukus
Baltijos jūros žvejams kvotos bus paskirstytos, kai bus patvirtintos kvotų skirstymo taisyklės pagal jose numatytas procedūras. Taisyklių projektas šiuo metu derinamas su suinteresuotomis institucijomis ir visuomene. Planuojama, kad kvotos Baltijos jūros, išskyrus priekrantę, žvejams galės būti paskirstytos šį mėnesį.
Iš esmės didžioji dalis Lietuvos kvotos bus paskirstoma istoriniu principu, t. y. atsižvelgiant į tai, kokią kiekvieno ūkio subjekto pasirinktų trejų metų Lietuvos kvotos dalį sudarė to ūkio subjekto žvejybos laimikis, taip pat kiek sugautų žuvų parduota Lietuvoje, kiek padaryta pažeidimų, ir į mažesnį žvejybos poveikį aplinkai. Ne mažiau kaip 5 procentai kvotų bus parduodama per Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną.
O štai kvotos priekrantės žvejybai, L. Kujalytės teigimu, buvo paskelbtos šios savaitės pradžioje, tad žvejai jau gali kreiptis dėl žvejybos leidimų ir pradėti dirbti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą