Ne tik dėl tyro oro gurkšnio, kuris laisvės alsavimu žaibiškai pripildo krūtinę. Bet ir dėl savo žemės gelmėse slypinčių paslapčių.
Giliai po žeme srovenantys geoterminiai šaltiniai - tarsi gyvybės ir jaunystės eliksyras iš pasakų su laiminga pabaiga. Klaipėda turi savo Eldoradą. Klaipėda turi savo laimingą bilietą, tik niekaip nesugeba atsiimti jai priklausančio laimėjimo. Bet apie viską iš pradžių.
1819 metais Prūsijos vyriausybė pavedė Klaipėdos pirklių gildijai apsodinti mišku šiaurines miesto prieigas. Girulių nebūtų be Liubeko. Tiksliau be komercijos patarėjo Adolph Klempow, kuris 1812 metais, kada Napoleonas siautėjo Europoje, iš Liubeko atvyko į Klaipėdą ir tapo Girulių miško krikštatėviu.
Pasaulį matę pirkliai jau tada pajautė magišką Girulių aurą ir šią vietą pasirinko poilsio ir sveikatingumo reikmėms. 1863 metais Klaipėdos pirkliai iš valstybės išsinuomojo žemę ir įkūrė kurortą.
1892 metais nutiestas geležinkelis tik padidino kurorto patrauklumą. Praėjusio amžiaus pradžioje Giruliai sparčiai vystėsi kaip sveikatingumo ir gydymosi vieta. 1911 metais atidaromi vaikų ir suaugusiųjų Karalienės Luizės poilsio namai.
Atsiranda gydymo bei sveikatingumo namai. XX a. pirmoje pusėje Giruliuose veikė karšto vandens vonios, kuriomis gydydavosi atvykę žmonės, sergantys nervų, širdies, plaučių ligomis. Deja, sovietmetis pristabdė Girulių svajonę.
Sovietų valdžia Girulius ėmė vystyti kaip miesto tipo gyvenvietę.
Raudonmečio Girulių simboliais tapo gremėzdiškas metalinis radijo ir televizijos bokštas bei jaukiose miško vietose įkurdintos pionierių stovyklos. Girulių didybę ir ramybę bei sveikatą pakeitė triukšmingas pliažas su eskimo ledais ir beliašais.
Atkūrus nepriklausomybę, aiškios vizijos, kaip turi būti vystomi Giruliai, nebuvo. Netrukus komerciškai patraukliose vietose ėmė kurtis privačių namų kvartalai, kotedžai.
Atrodė, kad Girulių svajonė tapti viso Baltijos pajūrio sveikatos centru nugrims į nežinią amžiams.
Suprantama, kad tiek ankstesnė politinė santvarka, tiek skirtingų laikmečių sandūra nebuvo palankus laikas išsaugoti ir puoselėti Girulių istoriją.
Tačiau ar ne mes patys esame atsakingi už tai, kokią aplinką kuriame šiandien ir kokį palikimą perduosime ateities kartoms. Šiandien atkurti Girulius, kaip istorinę sveikatingumo zoną, kuo jie ir buvo garsūs praeityje, grąžinti Girulių svajonę tampa sunkiu, bet labai prasmingu ir įdomiu iššūkiu.
UAB "Kamineros grupė" savininkas, miesto Tarybos narys Arūnas Tuma.
Šią idėją UAB "Kamineros grupė" pradėjo gvildenti įsigijusi Giruliuose merdintį ir apleistą viešbutį "Pajūris". Taip pat prieš penkerius metus įmonė intensyviai ėmė domėtis geoterminio vandens panaudojimu sveikatingumui puoselėti.
"Kamineros grupė" šioje teritorijoje ketina vystyti ambicingą ir unikalų visuomenei skirtą projektą - poilsio ir sveikatingumo kompleksą "Pajūris".
Pasitikėjimo savo jėgomis suteikia ir tas faktas, kad dar 2005 metais Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniuose teritorija, esanti Šlaito 18A, Pamario 4, buvo numatyta kaip rekreacinė zona.
Gerai žinomas verslininkas, UAB "Kamineros grupė" savininkas, miesto Tarybos narys Arūnas Tuma sako: "Norėdami būti įdomūs pasauliui, turime neužsidaryti, nevirti savo sultyse, drąsiai žvelgti į ateitį ir būti vienu žingsniu priekyje kitų.
Neginčijamas faktas, kad išsivysčiusios visuomenės senėja ir susiduria su naujais iššūkiais. Jau netolimoje ateityje vis labiau augs sveikatingumo ir gydomųjų paslaugų poreikis.
Giruliai dėl savo istorinės patirties, gamtinių sąlygų, čia po žeme slypinčio geoterminio vandens savybių yra tobula vieta sveikatingumo ir SPA kompleksui atsirasti.
Akivaizdu, kad tokius planus įgyvendinti galima tik ramioje, saugioje, gamta alsuojančioje teritorijoje. Giruliai nuo pat savo užgimimo buvo vystomi kaip rekreacinė teritorija. Tokie jie turi išlikti ir ateityje.
Nuostabi gamta ir idealios sąlygos stiprinti savo sveikatą priklauso visiems, todėl čia ir turi atsirasti pasaulinio lygio žmonių traukos centras, kuriuo galėtumėme džiaugtis ir didžiuotis visi."
UAB "Kaminera" direktorė ir projekto koordinatorė Laima Kasmauskaitė su dideliu užsidegimu akyse ir tikėjimu pasakoja, kaip turėtų atrodyti naujasis centras:
"Mūsų vizija - sukurti šiuolaikišką poilsio ir sveikatingumo kompleksą, skirtą žmogui, ieškančiam gydymo, streso įtakos mažinimo ar tiesiog poilsio ir sveikatos.
Šiuolaikiškas sveikatingumo centras pirmiausia būtų unikalus tuo, kad didžioji dalis procedūrų būtų atliekamos panaudojant vietinį geoterminį vandenį.
"Kaminera" direktorė ir projekto koordinatorė Laima Kasmauskaitė.
Pagrindinis sveikatinimui skirtų paslaugų ingredientas - aukštos mineralizacijos geoterminis vanduo, išgaunamas iš 1-2 kilometrų gylio, kurio druskingumas siekia 18 proc., temperatūra 35-38 C.
Net šalčiausią žiemą užburiančios gamtos apsuptyje žmonės galėtų mėgautis vandens procedūromis po atviru dangumi.
Sveikatingumo kompleksas teiktų apgyvendinimo, maitinimo, konferencinių salių nuomos, uždarų ir atvirų baseinų, skirtingos mineralizacijos geoterminio vandens vonių, pirčių, sporto, sveikatinimo bei medicinines paslaugas.
Tokį platų spektrą paslaugų užtikrintų apie 200 naujai įdarbintų žmonių. Unikalioje vietoje įkurtas išskirtinis centras neturėtų analogų 500-600 km spinduliu.
Suprantame, kad gerai žmogaus savijautai įtakos turi ir kiti aplinkos veiksniai. Tik veikdami kartu jie gali duoti teigiamų rezultatų.
Todėl mes ir koncentruosimės ne tik į gydymą, procedūras geoterminiu vandeniu ar SPA paslaugas.
Ne mažiau svarbus bus poilsis, pramogos, sportas, sveika mityba, graži aplinka, sutvarkytos atviros erdvės pasivaikščiojimui gryname ore."
Rašyti komentarą