Nuo 2011 m. už šuns registravimą reikėjo mokėti 10 litus (2,89 euro), katės - 5 Lt (1,45 euro), o kas mėnesį už šių gyvūnų laikymą daugiabučiuose reikėjo atseikėti atitinkamai 5 ir 3 litus (1,45 ir 87 euro centus).
Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda paaiškino, jog iki šiol daugiabučiuose laikomų gyvūnų registracija buvo neprivaloma.
"Laisvanoriškai leidome gyventojams registruoti augintinius, bet rinkliavos surinkdavome nedaug, po 16-19 tūkstančių litų per metus", - dėstė L. Dūda.
Dabar situacija keičiasi. Nuo kitų metų laikomus šunis, kates ir šeškus ženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre bus privaloma. Be to, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu iki šiol savivaldybėms pavesta funkcija organizuoti kačių, šunų ir šeškų, taip pat pagal poreikį kitų gyvūnų augintinių registravimą ir ženklinimą nuo 2016-ųjų pradžios priskirta Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Dėl to ir ruošiamasi naikinti rinkliavą.
L. Dūdos teigimu, nemažai lėmė ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos pateikti argumentai jog savivaldybei neberenkant rinkliavos ir tik skatinant gyventojus registruoti savo augintinius, žmonės tai esą darys drąsiau, o dabar neva vengia registruoti augintinius norėdami išvengti mokesčio.
Tarybos sprendimas panaikinti rinkliavą lems ir mažesnį finansavimą VšĮ "Būk mano draugas", kuri uostamiestyje atlieka benamių gyvūnų gaudymo ir globos funkcijas, mat Savivaldybė iš tokių lėšų kompensuodavo dalį benamių gyvūnų gaudymo ir globos išlaidų.
"Savivaldybė nebekompensuos prieglaudai pirmų 3 gyvūnų laikymo dienų ir perdavimo savininkams išlaidų. Susimokėti jau turės pats savininkas", - sakė L. Dūda.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą