Manyta, kad galbūt miesto Savivaldybė galėtų imtis nukentėjusiosios pusės vaidmens ir pati inicijuoti daugelį procesų. Tačiau jos teisininkai išsiaiškino, kad to daryti neleidžia įstatymai.
Tad pastaruoju metu pradedamas dar vienas susirašinėjimo su institucijomis raundas. Vėl beldžiamasi į Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos, uoste dirbančių krovos kompanijų duris, tačiau miesto vadovas ironizuoja, kad susirašinėjimo metu tobulinami gebėjimai atsakyti tą patį, tik kitais žodžiais.
Vienas kelias - labai ilgas
Mero teigimu, raštų pasiutpolkė tęsiasi įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, vienas Savivaldybės raštas iškeliavo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriui Rimantui Pilipavičiui. Jo dar kartą prašoma organizuoti naujus krovos keliamo triukšmo ir vibracijos sklaidos matavimus siekiant nustatyti jų įtaką gyventojų sveikatai.
"Tai dar vienas beldimas į tas pačias duris, į kurias jau buvo belsta", - sakė V. Grubliauskas.
"Jeigu pastatų Nemuno g. 113 ir 133 negalima paimti visuomenės poreikiams, problemos sprendimas tampa gana sudėtingas. Miesto Taryba galėtų teikti pašymą Nacionalinei žemės tarnybai nutraukti abiejų pastatų savininkų teisę naudotis valstybės žeme ir tokiu būdu paimti turtą visuomenės poreikiams. Tačiau šis kelias būtų be galo ilgas dėl galimų teisminių ginčų butų savininkams nesutikus su nustatyta buto verte. Indikacijų, kad taip ir bus, yra", - aiškino meras.
Bando permesti direkcijai?
Yra ir kitas variantas. Prieš maždaug 10 metų išleistas Vyriausybės nutarimas, pagal kurį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija lyg ir turėtų teisę kompensuoti statinių, trukdančių rekonstruoti ar tiesti privažiuojamuosius kelius, paėmimo visuomenės poreikiams išlaidas. Tokia teorinė galimybė yra.
"Nenorėčiau sakyti, kad mes problemą kaip teniso kamuoliuką permetame Uosto direkcijai. Manau, kad mūsų bendradarbiavimo su Uosto direkcija galimybės šiame kontekste tikrai dar ne visos išsemtos. Nesakau, kad problemą galėtų išspręsti vienas uostas, bet jis galėtų aktyviau dalyvauti", - aiškino meras.
Savivaldybė jau nebe pirmą kartą siunčia raštą ir Susisiekimo ministerijai. Kadangi Nemuno gatvės gyventojų problemos niekaip nepavyksta išspręsti, miesto valdžia vėl buvo priversta prašyti riboti krovą uoste ir transporto eismą naktimis.
"Suprantu, dėl to susirašinėjimo ten gyvenantiems žmonėms nėra lengviau. Jau tiek metų jie kenčia dėl vibracijos, triukšmo, dulkių, graužiančių ne tik namo pamatus, bet ir žmonių sveikatą. Miestas yra gyventojų pusėje.
Labai norėtųsi, kad apie šią poziciją išgirstų tiek uostas, tiek ministerija. Labai gaila, kad planuojama donorų pagalba išnyko nieko nepradėjus įgyvendinti. Iš esmės apsukus ratą vėl grįžtama prie to, kad kito kelio, išskyrus paimti tuos pastatus visuomenės poreikiams, nėra. Mes tuo keliu, kad ir palengva, bet einame į priekį", - kalbėjo V. Grubliauskas.
Dėl tyrimų susilaiko
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patvirtino, kad Savivaldybės prašymas gautas, tačiau departamentas matavimų kol kas neorganizuoja. Esą šiuo metu netikslinga juos daryti neįsitikinus, kad buvo taikomos kokios nors triukšmą ir vibraciją mažinančios priemonės.
Todėl išsiųsti užklausimai įmonėms siekiant sužinoti, kokias apsaugos priemones jos taikė. Kai bus gauti atsakymai iš visų, tada bus sprendžiama, ar tikslinga tokius tyrimus atlikti. Kol kas gautas atsakymas tik iš LKAB "Klaipėdos Smeltė", o iš AB "Lietuvos geležinkeliai" ir miesto Savivaldybės negauta.
"Tyrimai brangiai kainuoja. Per vieną naktį jų neatliksi, reikia, kad pravažiuotų bent 21 traukinys, ir panašiai. Jeigu jokios priemonės netaikytos, tai kas gali pasikeisti? Jeigu taikytos, tada žiūrėsime, kokią įtaką jos daro triukšmui ir vibracijai sumažinti. Jeigu jie neviršys leistinų normų, būsime pasiekę rezultatą. Kol kas renkame dokumentus ir informaciją", - sakė A. Šlepetienė.
Gatvę dalinti atkarpomis
Vakar pas merą susirinkę specialistai dar kartą aptarė skaudžią Nemuno g. gyventojų problemą. Pasak V. Grubliausko, esminio posūkio ieškant sprendimo nėra. Gauti atsakymai iš institucijų, į kurias kreiptasi, parodė, kad iš esmės pasikeitė tik raštų datos, o turinys liko toks pats.
Pavyzdžiui, susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas leido suprasti, kad atsakymų į šį klausimą turėtų ieškoti pati Savivaldybė, o sprendimo dėl eismo ribojimo naktį ministerija nepalaikysianti.
Pasak mero, pagundai iškelti gyventojus tik iš tuose namuose Savivaldybei priklausančių butų vis dėlto atsispirta. Ieškoma būdo, kuris spręstų visų tuose namuose gyvenančių žmonių problemą.
V. Grubliauskas priminė, kad miesto Taryba vieną kartą dėl Nemuno gatvės išsakė savo poziciją - nuspręsta atiduoti ją Uosto direkcijai.
"Dabar Nemuno gatvė kabo ore. Miestas pasirengęs ją atiduoti, o uostas neima. Situacija tokia, kad pristačius dovaną adresatas suabejojo, ar jam jos reikia", - sakė jis.
Pasak vicemerės Juditos Simonavičiūtės, tie namai yra rezervinėje uosto teritorijoje, ateityje ją uostas turėtų perimti.
"Šiuo metu gatvė dar yra miesto. Mums dabar reikėtų padaryti namų darbus, įvertinti, kokia tos gatvės dalis jau priklauso uostui, o kokia - miestui. Vėliau bandyti rengti atskiriems jos gabalams techninius projektus, tada atsirastų galimybė iškeldinti gyventojus. Kai Savivaldybė atliks namų darbus, vėl kviesis visus susėsti prie bendrojo stalo", - sakė vicemerė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą