Pasivaikščiojimas Liepų gatve

Ar žinojote, kad Liepų gatvė kažkada buvo tik dulkėtas vieškelis, kuris vedė į ganyklas ir krūmynus? Ar esate susipažinę su "didžiaisiais miestiečiais" - grosbiurgeriais, kurie šią gatvę XIX amžiuje pavertė prestižine ir vienoje ten kadaise stovėjusių vilų buvo apsistoję Prūsijos karalystės princai?

Pasirodo, kad Liepų gatvėje, kuri anksčiau vadinosi Caro Aleksandro, Antano Smetonos, Adolfo Hitlerio, Maksimo Gorkio vardais, slypi gausybė įdomybių istorijų, apie kurias sekmadienį vykusioje ekskursijoje papasakojo gidė Agnė Jonikaitytė.

Ekskursija po Liepų gatvę yra vienas iš trijų gidės sugalvotų maršrutų, kuriuos ji pati vadina užsienyje taip populiariu "free walking'u" (liet. nemokamas pasivaikščiojimas). Jaunoji gidė šią idėją realizuoti nusprendė paskatinta savo pačios domėjimusi vokiečių kultūra, sykiu ir Klaipėdos miesto istorija. Informaciją gidė įvairiuose archyvuose, knygose, susitikimuose su žmonėmis vienerius metus rinko savarankiškai, niekieno neskatinama.

Užkampis, virtęs turtingųjų prieglobsčiu

Vaizdingais pasakojimais iliustruotas pasivaikščiojimas prasidėjo Atgimimo aikštėje. Ši miesto dalis, kuri ribojosi su Dangės upe, S. Šimkaus, K. Donelaičio ir S. Daukanto gatvėmis, anot A. Jonikaitytės, nuo XVI amžiaus buvo vadinama Krūmamiesčiu, kuris iki pat XVIII amžiaus buvo laikomas užmiesčiu ir jame gyveno tik skurdžiai. "Nuo XVIII amžiaus vidurio, kai Dangė nebebuvo natūrali miesto siena, o Biržos tiltas - nebe vartai į miestą, miestas plėtėsi Krūmamiesčio link. Nuo XIX amžiaus pradžios iki vidurio čia susiformuoja naujas miesto administracinis centras, kuriame atsiduria svarbiausi miesto pastatai", - pasakojo gidė.

Pradedant miesto rotuše, prie Biržos tilto - vienoje pusėje birža, kitoje - paštas, prie dabartinio Pilies tilto buvo įkurta muitinė, Naujojoje Uosto gatvėje - policija, teismas ir kalėjimas. Ten, kur dabar stovi Klaipėdos viešbutis, anksčiau veikė gaisrinė, kuri pokario metais buvo nugriauta, o picerijos "Bambola" vietoje - spaustuvė.

"Liepų gatvė, kuri nuo XVII amžiaus buvo tik dulkėtas vieškelis, vedęs į miestiečių daržus ir sodus, XIX amžiuje tampa viena prestižiškiausių gatvių mieste", - kelionę po Liepų gatvę pradėjo ekskursijos vadovė.

Liepų gatvės pradžioje XVII amžiuje veikė didelis žąsų turgus, į kurį prekeiviai atvykdavo net iš dabartinės Latvijos teritorijos.

Kaipgi turgus be karčemos? Prūsijos karalystėje išleidus nurodymą, jog mieste nė vienas keliautojas negali likti be nakvynės, mieste atsidarė nemažai karčemų. Viena jų XVIII amžiaus viduryje pradėjo veikti šiandieninės "Liepų alėjos" vietoje: pirmajame aukšte veikė baras, antrajame - nuomojami kambariai. Beje, šioje karčemoje buvo apsistojęs ir pats sorbų kilmės intelektualas, parašęs apie 300 kūrinių lietuvių kalba, Jurgis Zauerveinas.

XVIII amžiuje, kai dėl medienos eksporto suklestėjo Mėmelis, susiformavo naujas visuomenės sluoksnis, vadinamieji grosbiurgeriai, t. y. turtingieji miestiečiai, pirkliai, pramonininkai, kurie Liepų gatvėje pasistatė įspūdingas vilas, o jų vietoje šiandien veikia bankas, paštas, Laikrodžių muziejus. Pavyzdžiui, senojo pašto sklype savo vilą turėjo garbinga Argelanderių šeima. A. Jonikaitytė paminėjo, kad XIX a. pradžioje, kai Mėmelis tapo laikinąja Prūsijos karalystės sostine, pas ponus Argelanderius kurį laiką gyveno Prūsijos princai, karaliaus Friedricho Vilhelmo III ir karalienės Luizės sūnūs Friedrichas Vilhelmas ir Karlas Vilhelmas.

"Su ponais Argelanderiais karaliai puikiai sutarė, dažnai pas juos lankėsi, kartu švęsdavo šeimos šventes, mėgdavo iškylauti Tauralaukyje. Ponia Dorotėja Argelander princais rūpinosi kaip savo vaikais, gamino maistą pagal jų pageidavimus. Argelanderiai turėjo sūnų, kuris puikiai sutarė su princais", - pasakojo A. Jonikaitytė.

Beje Argelanderių sūnus Friedrichas Vilhelmas tapo garsiu astronomu. Jis buvo Karaliaučiaus, vėliau Bonos universiteto profesorius. Jo dėka Bonos observatorija tapo vienu garsiausių astronomijos centrų pasaulyje ir dėl to šiame mieste netgi atsirado Argelanderio gatvė. Klaipėdoje jo atminimą šiandien primena lentelė, kabanti ant pašto pastato sienos.

INICIATYVA. Pasivaikščiojimus po Liepų gatvę, Klaipėdos senamiestį ir Dangės pakrantėmis gidė Agnė Jonikaitytė sugalvojo pati. Vertingą informaciją ji renka įvairiuose archyvuose, knygose, susitikimuose su žmonėmis. (Loretos LAVARIENĖS nuotr.)

Vėliau Argelanderių vila tapo miesto nuosavybe, ir ten buvo perkeltas paštas. XIX amžiuje labai padidėjo pašto veiklos apimtis, tad Argelanderių vila šiai įstaigai tapo per maža. Miestas nusprendė šį statinį nugriauti ir pastatyti didesnį, tačiau Argelanderių viloje kadaise gyvenęs buvęs Prūsijos karalystės princas (tuo metu jau karalius) neleido nugriauti pastato, atvirkščiai, liepė rekonstruoti. Vis dėlto, mirus karaliui, vila nugriauta ir XIX amžiaus pabaigoje pastatyti įspūdingi iki šiol išlikę neogotikinio stiliaus pašto rūmai.

Keitė pavadinimus

Gidė A. Jonikaitytė pasakojo, kad Liepų gatvė, kuri XIX amžiuje vadinosi Caro Aleksandro gatve, driekėsi iki šiandieninio Laivų skersgatvio. Tačiau plečiantis miestui, gatvė ilgėjo ir buvo pavadinta nelabai originaliai: Pailgintąją Caro Aleksandro gatve. Tačiau žmonės šią gatvę vis tiek vadino Liepų alėja, nes gatvės viduryje iki pat Antrojo pasaulinio karo driekėsi dvi liepų eilės. Vėliau, keičiantis valdžioms, keitėsi ir prestižinės gatvės pavadinimas. Ji buvo pavadinta Antano Smetonos, vėliau Adolfo Hitlerio, Maksimo Gorkio, o galiausiai, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Liepų gatve.

Prano Domšaičio galerijos vietoje anksčiau veikė akių gydytojo Edvino Haino rezidencija ir akių ligų klinika. Žvelgiant į šį pastatą galima įžvelgti kaimiškų motyvų, kurie anuomet miestų architektūroje nebuvo labai populiarūs. A. Jonikaitytė ragino atkreipti dėmesį į medinius, išdrožinėtus langų apvadus.

Gidė ekskursantus vedė iki anuomet veikusio dujų fabriko, kuris buvo pastatytas XIX amžiaus viduryje. Iki to laiko Mėmelis skendėjo tamsoje. Pirma idėja statyti fabriką kilo šalia Dangės upės, tačiau, ištyrus gruntą, išaiškėjo, kad jis nėra tinkamas tokiam dideliam statiniui. Taigi jau XIX amžiaus viduryje Mėmelyje sužiba dujų šviestuvai ir jais apšviečiami visuomeniniai pastatai. Vėliau dujos atitekėjo ir į privačius namus.

"Tuomet šeimininkės pradėjo maistą gaminti ant dujinių viryklių. Tai, beje, Didžiojoje Lietuvoje buvo negirdėta ir nematyta. Kai 1923 metais, po Klaipėdos sukilimo, iš Didžiosios Lietuvos atvyko kariškiai, jiems dujinis apšvietimas buvo neįtikėtinas, dalykas", - paminėjo A. Jonikaitytė. Beje, senasis dujotiekis yra išlikęs iki šiol.

Įdomu, jog mieste iki šiol veikia du autentiški dujiniai šviestuvai, apšviečiantys gatvę. Tačiau parodyti, kur tie šviestuvai yra, A. Jonikaitytė žadėjo ketvirtojo savo maršruto metu.

Stebino gimnastikos treniruotės

XX amžiaus pradžioje netoli dujų fabriko, ten, kur dabar stovi sporto klubas "Impuls", pastatyta skerdykla. Netoliese pastatytas ir vandens bokštas (kuris vėliau buvo sugriautas ir vėl atstatytas). "Taigi 1902 metais, švenčiant miesto gimtadienį, pagaliau įvestas vandentiekis", - svarbų faktą paminėjo gidė.

Ekskursantus vesdama atgal, Liepų gatvės pradžios link, gidė stabtelėjo šalia K. Donelaičio skvero ir papasakojo dar vieną įdomų faktą. Šiandien veikiančios Menų akademijoje vietoje XX amžiaus pradžioje atidarytas mergaičių licėjus. Šalia esančiame K. Donelaičio skvere, kuris anuomet vadinosi Turn Platz, arba Sporto aikšte (kitų dar vadintas Gimnastikos aikšte), mokinės dalyvaudavo gimnastikos treniruotėse. Miestiečiams tai dar buvo unikali sporto rūšis ir treniruotės tapo didele atrakcija, kurią miestiečiai stebėdavo tarsi išskirtinį pasirodymą. Vėliau šios "atrakcijos" persikėlė į sporto sales, o aikštėje buvo pasodinti medžiai, įkurtas pirmasis parkas mieste.

Iš Šakių rajono kilusi jaunoji gidė A. Jonikaitytė Vilniaus universitete mokėsi istorijos, vėliau baigė magistro studijas. Save ji vadina germanofile, tad susidomėjimas Klaipėdos istorija kilo natūraliai. Iš viso gidė parengė tris maršrutus. Apie savo rengiamas ekskursijas ji, atsižvelgdama į oro sąlygas, maždaug prieš porą dienų paskelbia socialiniame tinkle "Facebook".