Šiais metais dėmesio centre atsidūrė objektas adresu Artojo g. 6, kuriame yra stalių dirbtuvės, lentpjūvė, gamybos cechas, šaltkalvių dirbtuvės. Taip pat į juodąjį sąrašą pateko ūkinis pastatas senamiestyje, Didžioji Vandens g. 28A. Trečiasis objektas - nenaudojamas kioskas Prano Lideikio g. 1A.
Apleistų pastatų mažėja
Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, pastatų savininkai nusikalto tuo, kad nesitvarko bent pagal keliamus minimalius reikalavimus - neturi paskyrę techninės priežiūros procedūros, jeigu tai privaloma, neprižiūri savo turto ir jo neremontuoja.
"Smulkesniems objektams, tokiems kaip Lideikio gatvėje esantis kioskas, techninė apžiūra neprivaloma. Bet pastatą prižiūrėti ar net jį nugriauti bet kokiu atveju yra savininko pareiga. Vienas toks atvejis nutiko šiais metais - anksčiau sąraše buvęs objektas Žalgirio gatvėje buvo nugriautas. Neliko pastato, neliko problemos", - sakė G. Pocius.
Jo teigimu, Artojų gatvės pastatas - ilgametė problema. Bet ten probleminių pastatų skaičius kasmet vis mažėja. Visiems gerai žinomas ir objektas, esantis Didžiojoje Vandens gatvėje. G. Pocius sakė, kad, nors pastatas ir nedidelis, bet dėl atmosferinių poveikių irsta ir griūva.
"Gerai tik tiek, kad jis yra pusiau uždaroje teritorijoje. Kaimynai tvarkosi, o šis pastatas... Peršasi išvada, kad šioje vietoje laukiama gero momento ir nieko nežadama daryti", - svarstė Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas.
Priminta, kad praėjusiais metais juodajame sąraše buvo šeši pastatai. Metais anksčiau - daugiau nei 10.
"Kasmet jų po truputį mažėja. Kita vertus, mažėjimą lėmė tai, kad praeitų metų pradžioje Savivaldybės administracija užklausė VMI, kaip mokamas apleisto ir nenaudojamo nekilnojamojo turto mokestis pagal Tarybos patvirtintą maksimalų 3 procentų tarifą.
Paaiškėjo, kad didžioji dalis turto savininkų kasmet deklaruodami nurodė ne 3 procentų, o 0,8 procento tarifą. Toks tarifas taikomas objektų savininkams, kurie savo pastatus prižiūri. Mokesčių inspekcija, mūsų žiniomis, iš tokių savininkų pareikalavo sumokėti priemoką už pastaruosius penkerius metus. Ir tai, matyt, turėjo įtakos sąrašo susitraukimui", - sakė G. Pocius.
Bet kaip nugriauti negalima
Kasmet uostamiestyje pastatų būklę tikrina Klaipėdos savivaldybės specialistai. Pasak G. Pociaus, specialistai važiuoja ir tikrina objektus - nufotografuoja, aprašo, užpildo dokumentus ir išsiunčia raginimus tvarkytis iki nustatyto termino.
"Jeigu iki to termino savininkas objekto nesusitvarko, atsiduria sąraše. Jeigu turto savininkas pasyvus, pasatas sąraše gali būti neribotą laiką. Tokios pareigos, kad savininkas pastatą padarytų naudojamą, teisės aktai nenumato. Su savo daiktu gali elgtis savo nuožiūra. Bet teisės aktai numato pareigą pastatą tinkamai prižiūrėti", - priminė G. Pocius.
Kas laukia savininkų, kurie vengia tvarkyti savo objektus? Pirmiausia, G. Pociaus teigimu, objektas atsiduria sąraše ir savininkui reikia mokėti 4 kartus didesnį tarifą, nei turėtų.
Jeigu nutiktų taip, kad pastatas pradės griūti, gali grėsti nemaža bauda. Dar blogiau, jeigu dėl pastato griūties bus sužalotas asmuo - tokiu atveju gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
"Priimant sprendimą pastatą nugriauti, reikia prisiminti, kokiais pagrindais valdomas žemės sklypas. Jeigu pastatas valdomas nuosavybės teise, galima griauti pernelyg nieko negalvojant. Ypač, jeigu pastatas stovi atskirai, nėra paveldo teritorijoje ar nėra paveldo objektas.
Bet vien nugriauti pastato nepakanka - būtina išvežti statybinį laužą. Nes po tokių darbų gresia ir kitas sąrašas - netvarkomų apleistų žemės sklypų sąrašas. Ten tarifai yra dešimteriopai didesni", - tikino G. Pocius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą