Archeologiniai tyrimai patvirtina, kad praėjusią vasarą Pajūrio regioniniame parke, vos už kelių šimtų metrų nuo Olandų kepurės, tikrai rastas kuršių piliakalnis.
Praėjusią vasarą atostogaudamas pajūryje vilnietis biologas Darius Stončius tarp Girulių ir Olandų kepurės, kuriuo vingiuoja Litorinos pažintinis takas, aptiko iki tol nežinotą kuršių piliakalnį. Jį biologas nustatė iš išorinių požymių. Šiomis dienomis Klaipėdos universiteto archeologų atlikti tyrimai patvirtino vilniečio spėjimus. Specialistams pavyko nustatyti kuršių piliakalnio struktūrą, aptiktas gyvenvietės kraštinis įtvirtinimas.
„Yra išlikusios kuolų vietos, ugniavietė, bet daugelis dalykų stipriai sunykę dėl esamo dirvožemio, kuris naikina organiką“, - LRT TV naujienų tarnybai sakė Klaipėdos universiteto archeologas Edvinas Ubis.
Kultūriniame sluoksnyje rasta keraminių puodų fragmentų, neapdirbto gintaro gabaliukų, galvijų dantų. Tai, pasak tyrėjų, rodo, kad čia buvo gyventa, vyko įvairi veikla.
„Gyvenvietė, kuri dažniausiai būdavo prie piliakalnių, yra iki šiol nerasta ir čia reikia atskirų tyrimų jos paieškoms“, - teigė archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė.
Spėjama, kad kuršių piliakalnis yra vėlyvojo geležies amžiaus.
„Šis piliakalnis yra svarbus ne tik dėl to, kad priklauso saugomos teritorijos zonai, bet jis unikalus Lietuvos mastu. Lietuvos pajūryje tai yra antras toks piliakalnis. Kitas - Birutės kalnas Palangoje. Kitų kol kas nerasta“, - teigė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius.
Pavasarį rastasis kuršių piliakalnis įtrauktas į kultūros vertybių registrą ir paskelbtas nacionalinio lygio objektu. Jam suteiktas Kukuliškių piliakalnio vardas, rašo LRT.lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą