Piliavietė dovanoja unikalių radinių

Pastato paskirtis dar nėra nustatyta, nes manoma, jog pakasinėjus giliau galbūt bus rasta krosnis, leidžianti teigti, jog šis namas buvo gyvenamasis.

Kasinėjimai šioje vietoje turėtų trukti dar savaitę, per kurią tyrinėtojai tikisi rasti ir daugiau atsakymų į klausimus, kuriuos užminė išsimėtę akmenys.

"Gal jie yra sunešti, gal buvo išardytas židinys", - teigė archeologas Rokas Kraniauskas.

Anot jo, liekanos priklauso iki šiol seniausiam rastam Klaipėdos pastatui, kuris gali būti siejamas su pačia miesto pradžia. Įdomu, kad šis pastatas nebuvo sugriautas, nesudegė.

BRANGI. Šios segės liežuvėlis nėra originalus - uždėta vielutė, tad archeologai daro prielaidą, jog papuošalą tikriausiai ilgai naudojo ir jis buvo labai svarbus.

"Galvoju, kad jis buvo gyvenamasis, paskui pavirto kažkokiu tvarteliu, galbūt buvo naudotas kaip ūkinės paskirties pagalbinis pastatas", - kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, jog šio pastato plotas, siekiantis 16 kv. metrų, yra tipiškas viduramžiams.

Manoma, kad čia buvo laikomi ir gyvuliai, greičiausiai avys.

Šalia namo rastas ir šulinys, tačiau neatmetama versija, jog tai - tualetas. Taip galima spręsti dėl po juo susidariusio mėšlo bei šiaudų sluoksnio.

Tyrimų vadovas Gintautas Zabiela teigė, kad šio XIII amžiaus pastato horizontali rentinė konstrukcija yra labiau baltiška, nes vokiečiai dažniau naudojo mišrias bei vertikalias konstrukcijas.

"Kuršiai smarkiai prisidėjo. Fiziškai skaičiuojant ar sveriant puodus, kuršių keramikos yra daugiau nei vokiškos", - sakė G. Zabiela.

 DAR NEAIŠKU. Piliavietėje rastas ir šulinys, tačiau neatmetama versija, jog tai - tualetas. Taip galima spręsti dėl po juo susidariusio mėšlo bei šiaudų sluoksnio.

Apie radinių amžių yra sprendžiama būtent iš rastos kuršių, taip pat ir vokiškos keramikos, kuri, R. Kraniausko teigimu, siekia 1250-1275 metus.

Unikalūs atkasti objektai yra itin gerai išsilaikę.

"Pastatą planuojama konservuoti, nes čia bus Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus patalpos, tad turėtų būti galimybė jį eksponuoti", - sakė R. Kraniauskas.

Kiek toliau stovėjo XV a. pabaigos karkasinis gyvenamasis pastatas, kurio teritorijoje rasta žmonių kaulų, žalvarinių žiedų. Tikima, kad tai - krikščionių kapavietė. Tačiau, pasak ekspertų, tikslų pastato amžių sunku nustatyti, nes jame planuojama kasti kiek giliau, o tolesni tyrinėjimai gali parodyti, kad čia buvo pastatų, siekiančių XIII a.

Tarp naujausių archeologų radinių yra ir viena ankstyviausių langų stiklo šukių Lietuvoje

"Iš minėto XV amžiaus gyvenamojo pastato aplinkos yra laivų remontiniai apkalai, arbaleto antgalis", - radinius demonstravo archeologė Miglė Urbonaitė-Ubė.

Tarp jų eksponatų buvo ir XIV a. pabaigos segė.

"Įdomus dalykas, kad šios segės liežuvėlis nėra originalus - uždėta vielutė, tikriausiai ją ilgai naudojo ir ji buvo svarbi, nes ją remontavo", - kalbėjo pašnekovė.

Tyrinėtoja demonstravo ir XIII a. pusiau skilusią plytą, nusėtą pirštų atspaudais, dekoruotos vietinės gamybos keramikos detalę. Kartu buvo atrasti ir kasdienio gyvenimo įrankiai - galąstuvas, peiliukas, daug neapdirbtų gintaro gabalėlių. Daugiausia radinių - organinės kilmės. Tarp jų - vyriško odinio bato liekanos, nenustatyta drabužio detalė, susuktos virvės dalis. Atkasta ir nemažai apie 700 metų senumo lazdyno riešutų, žuvies kaulų.

Šulinyje ar tualete rastas puikiai išsilaikęs dirželis su skylutėmis, importuota keramika.

"Kita dalis radinių jau išvežta konservuoti, nes odos radiniai greit džiūva", - sakė pašnekovė.

Kol kas yra ištyrinėta tik labai nedidelė dalis teritorijos.

"Galvojame, kad mėnesį kokį dar teks darbuotis. Daug sužinojome apie Klaipėdą, bet apie pačią pilį dar nieko negalime pasakyti", - sakė G. Zabiela.

Jis spėja, kad pilies teritorija yra ištyrinėta tik apie 10 procentų.

"Piliai buvo naudojami stambūs rąstai, o ne smulkesni, kurių randame namukuose. Tad bent duobės ar dėmės turėtų būti likusios", - žiūrėdamas į klojamą aikštelę kalbėjo pašnekovas.