Gausūs rugpjūčio lietūs nenutraukė Klaipėdos piliavietės teritorijoje vykstančių archeologinių tyrimų. Kartu dirbantiems restauratoriams ir archeologams pavyko suvaldyti į atvertas perkasas besiveržusį vandenį, nors jose darbuotasi net dviem su puse metro žemiau jūros lygio, pačiame senosios Klaipėdos pilies gynybinio griovio dugne. Atlygis už darbą – gausėjantis piliavietės radinių lobynas, įpusėti suplanuoti archeologiniai tyrimai, pradedama kasti jau 3-ioji perkasa bei nauji lūkesčiai.
Klaipėdos universiteto archeologų grupei vadovaujantis doc., dr. Gintautas Zabiela sako, jog pirmieji du tyrimų mėnesiai archeologams ir istorikams davė daug medžiagos apmąstymams. „Mums dabar jau aiški pilies gynybinių griovių raida. Atkasus tvirtinimo kuolus, plika akimi matyti, kaip viduramžiais plėtojosi Klaipėdos pilis“,- sako archeologų grupės vadovas. Tyrinėjant amžiais neliestą pilies gynybiniame griovyje susikaupusį gruntą registruota daugiau nei 800 įvairių radinių. Didžioji dalis – unikalūs, neturintys analogų Lietuvoje, tik dar labiau pabrėžiantys Klaipėdos krašto išskirtinumą bei kultūrinę įvairovę. „Viduramžių laikotarpio pilies griovys kaip reta informatyvus. Jame randame daug nematytų dalykų. Pavyzdžiui, rastas apyrankės ruošinys. Jau pririnkome net kelių rūšių segių - nuo baltiškų iki ordino riterių puošmenų. Ant vienos jų aiškiai įskaitomas lotyniškas įrašas „Meilė nugali viską“. Turtinga apkalų kolekcija, gausėja arbaletinių antgalių rinkinys. Yra batų liekanų, radom virvę su mazgu ir tai mums taip pat įdomus informacijos šaltinis apie pilies gyventojų buitį“,- sako dr. Gintautas Zabiela.
Archeologų grupės vadovas neslepia, jog kasinėjant buvo atrastas ir pinigų lobis. Tik tai nebuvo, kaip įprasta įsivaizduoti, puodynė su auksu... Vienoje vietoje kartu su gruntu atverstas 11-os kryžiuočių monetų – brakteatų rinkinėlis. G. Zabiela spėja, jog kuris nors pilies gyventojas pametė savo piniginę su mėnesio uždarbiu. 14-15 amžiais tai nebuvusios didelės pajamos, bet natūrinių mainų laikais žmogui greičiausiai turėjo būti labai apmaudu dėl pinigų netekties.
Pirmoji perkasa, kurią archeologai nuodugniai ištyrinėjo, netrukus bus užversta žeme. Istorinis palikimas, trukdantis rytinės kurtinos atkūrimo ir konferencijų centro statybos darbams, iškeltas, bus kruopščiai ištyrinėtas ir taps muziejinės ekspozicijos dalimi. Ten, kur šimtmečių klodų nedrums statybininkai, žemei saugoti paliekami ir priešpilio sienos fragmentai, ir mediniai griovio tvirtinimo poliai.
UAB „Pamario restauratorius“ direktorius Aldas Kliukas sako, jog baigtų archeologinių tyrinėjimų vietoje jau rugsėjo pabaigoje bus įrengiami poliniai konferencijų centro pastato pamatai. „Laukėme, kol archeologai baigs savo darbą ir jau planuojame savo veiksmus. Iki šiol visos mūsų pajėgos buvo sukoncentruotos II pasaulinio karo dažų sandėlio rekonstrukcijos darbams. Jis taip pat taps atkurtos rytinės kurtinos komplekso dalimi, prie kurio prisišlies ir naujasis konferencijų centras“,- sako Aldas Kliukas.
Priminsime, jog kitų metų rugsėjį piliavietės žvaigždės rytinį kontūrą jau turi žymėti pylimas, vadinamoji rytinė kurtina, kurioje, po žeme, veiklą pradės šiuolaikinis konferencijų centras, bus restauruotos ir muziejininkų reikmėms pritaikytos II pasaulinio karo dažų sandėlio patalpos. Projekto įgyvendinimo vertė - 14,7 mln. Lt. Archeologinių tyrimų bei kurtinos atkūrimo darbus rangovas – UAB „Pamario restauratorius“ – turi atlikti per rekordiškai trumpą terminą – 14 mėnesių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą