Miško takeliais dviračiu važinėjęsis Vytautas nustebo, kai Melnragėje rado ant medžių iškabintus skelbimus apie atliekamus išminavimo darbus. Juose ne ką mažesniu šriftu parašyta, kad už šių ženklų eiti nevertėtų, kadangi ši zona - itin pavojinga gyvybei.
Vyriškiui pasirodė keista, kad siaubingą likimą žadantys pranešimai iškabinti šalia "Klaipėdos naftos" teritorijos, kurioje išrikiuoti stovi naftą ar jos gaminius vežantys traukinių sąstatai. Teritorija nebuvo aptverta, o papildomos informacijos apie vykstančius darbus taip pat nesimatė.
Susisiekus su kariškiais paaiškėjo, jog žmonėms nėra ko bijoti ir jie laisvai gali važinėtis pagrindiniais keliais.
"Tame plote mes atliekame vadinamuosius ištisinius išminavimo darbus", - paaiškino darbams vadovaujantis Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono vyr. seržantas Rolandas Levanauskas.
Anot jo, darbai yra planiniai, jokių išankstinių pranešimų apie rastus sprogmenis toje vietoje nebuvo gauta.
Laikinai vykdantis Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono Štabo S5 skyriaus viršininko funkcijas vyr. ltn. Olegas Groševas tikino, jog pagal visus saugumo reikalavimus kartu su "Lietuvos geležinkeliais" buvo sutarta, kad bus pažymėta teritorija, kurioje vykdomas "ištisinis" išminavimas.
"Tie darbai greičiausiai bus vykdomi visus metus, bet gyventojai tikrai gali naudotis pagrindiniais keliais ir važiuoti be apribojimų", - aiškino O. Groševas, pridūręs, jog ženklai iškabinti tam, kad kariams ieškant sprogmenų neišsigąstų šalia vaikštinėjantys ar važinėjantys žmonės.
Leitenantas patikino suprantantis žmonių nuogąstavimus, tad įsitikinus, jei nėra kitokių reikalavimų, ženklai bus pakeisti į nuosaikesnius, su paaiškinimais, kad teritorijoje nėra jokio išskirtinio pavojaus.
Pagal grafiką kariškiai į teritoriją turėtų atvykti kelis kartus per savaitę, dažniausiai darbo valandomis. Su specialia technika bus ieškoma nuo tarpukario ir karų likusių sprogmenų.
"Lietuva ne kartą buvo fronto linija, dėl to yra nemažas užterštumas nesprogusiais sprogmenimis. Daugiausia - artilerijos pabūklų sviediniais, kurie ne visada sprogdavo, ypač jei nukrisdavo ant minkštesnio grunto", - aiškino O. Groševas.
Esą tokių sprogmenų Lietuvoje per metus aptinkama iki tūkstančio, tad kasmet numatomos planinės vietos, kur vykdomas valymas.
"Tai daroma tam, kad ne žmonės kasinėdami rastų sprogmenis, o mes pirmiau laiko", - paaiškino bataliono atstovas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą