Už trukdymą antstolio veiklai ir melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą 61-erių P. Jurgučiui teismas skyrė 1 883 eurų dydžio baudą. Jo bendrininku tapusiam iki šiol neteistam, dabar Elektrėnų komunaliniame ūkyje vairuotoju dirbančiam Kęstui Jasaičiui (gim. 1970 m.) už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą skirta 753,2 Eur dydžio bauda.
Ši byla prasidėjo dėl įvykių P. Jurgučio valdytoje bendrovėje "Kruonio HAE statyba". 2009-ųjų vasarą kreditorių prašymu į šios įmonės vartus pasibeldė Kaišiadorių antstolis Darius Jonaitis. Jau ir iki šio vizito už trukdymą antstoliui vykdyti savo pareigas P. Jurgutis buvo baustas dukart - 1 000 ir 2 000 litų baudomis. O 2009-ųjų rugpjūčio 19 d. istorija jam dar uždirbo ir baudžiamąją bylą.
Tądien antstolis kartu su ieškotojo - bendrovės "Kelda" - darbuotojais pirmiausia norėjo išsivežti areštuotą betonvežį "KamAZ". Bylos duomenimis, jam išvažiavus pro įmonės vartus, šio betonvežio vairuotojas K. Jasaitis kreipėsi į Elektrėnų policijos komisariatą ir pranešė, kad ši transporto priemonė pavogta. Policininkams netrukus sulaikius kamazą antstoliui teko vykti į įvykio vietą ir aiškinti, kad mašina išvežta teisėtai. Po to grįžus į "Kruonio HAE statybą" jos teritorijos vartai jau buvo uždaryti, jiems atjungtas elektros tiekimas ir dar pakabinta spyna. Tada jau antstoliui teko pasikviesti policiją ir pareigūnams stebint nupjauti vartų spynas, o rastą turtą, daugiausiai - sunkiąją statybos techniką - išvežti.
Antstolis D. Jonaitis stebėjosi, kodėl tokia iš esmės nesudėtinga, nedaug proceso dalyvių turinti byla teisme nagrinėta penkerius metus.
Anot jo, daug posėdžių neįvyko todėl, kad P. Jurgutis vis pranešdavo susirgęs, keitė ir advokatus. Visgi pagaliau Temidė ir Trakuose atliko savo darbą ir šio rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska paskelbė nuosprendį.
P. Jurgutis bylos nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir tikino, kad nežinojo, jog "Kelda" buvo kreipusis į antstolį dėl sprendimo vykdymo, nebuvo gavęs jokių dokumentų. Pastarųjų esą nebuvo gavęs ir jo sūnus, dirbęs bendrovėje vykdomuoju direktoriumi. Pareiškimą dėl tariamos "KamAZ" vagystės policijai esą parašė dėl to, kad "pasitikėjo savo pavaldiniais". Kaltinamasis tikino, kad "jokių trikdžių antstoliui nesudarė, kvietė ateiti į kontorą ir viską išsiaiškinti civilizuotai", todėl prašė jį išteisinti.
K. Jasaitis kaltės visiškai nepripažino ir aiškino, kad pamatęs, jog iš teritorijos kitas vairuotojas išvažiuoja su jo betonvežiu, kuris esą dar buvo nesutvarkytas ir tik ruošiamas techninei apžiūrai, pasitaręs su sargu nutarė paskambinti į policiją, "kad nieko blogo neatsitiktų". Vėliau mechanizacijos direktorius jam esą aiškino, kad "gerai pasielgė, nes kitaip tektų jam atsakyti".
Visgi šie teisiamųjų aiškinimai teismo neįtikino. Jis pasirėmė antstolio pateiktais įrodymais, kad "Kruonio HAE statybai" buvo įteikti keli raginimai dėl skolos apmokėjimo, tačiau skola mokėta visai nebuvo, net dalimis. Akcentuota, kad už teismo sprendimo nevykdymą P. Jurgutis teismo nutartimi jau buvo baustas pinigine bauda, todėl apie skolos išieškojimą jam buvo žinoma. Prieš P. Jurgutį liudijo ir "Keldos" darbuotojai, dalyvavę išvežant techniką bei pjaunant vartų spyną. P. Jurgučio versijos nepatvirtinto net ir tuometinis "Kruonio HAE statyba" sargas Jonas Karpavičius, tvirtinęs, kad įmonės vadovas jam "liepė nieko neįleisti, ir pasakė, jei pjaus vartus, tai tegul pjauna". O K. Jasaičio parodymai buvo nuneigti liudijimais, kad dar prieš išvežant kamazą antstolis jam buvo prisistatęs ir paaiškinęs, kas ir kodėl bus daroma.
Abu nuteistieji jiems nepalankų sprendimą dar gali skųsti Vilniaus apygardos teismui.
Tačiau net jei ir neapskųs Trakų teismo verdikto, P. Jurgučiui vis tiek dar teks minti teismų slenksčius. Klaipėdos apygardos teisme vis dar nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis ir buvęs vykdomasis "Klaipėdos hidrotechnikos" direktorius Donatas Jurgutis kaltinami neteisėtai perleidę milijonines įmonės lėšas. O Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje P. Jurgutis ir "Kruonio HAE statybos" generalinis direktorius Valdemaras Jasevičius yra sulaukę įtarimų dėl daugiau nei 4,5 mln. Lt Europos Sąjungos paramos lėšų pasisavinimo ir dalies jų legalizavimo nusikalstamu būdu. Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti ir dar vienai P. Jurgučio įmonei - Pajūrio investicijų valdymo centrui.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą