Prezidentus skenuos krikščioniškuoju rentgenu

"Būtent krikščioniškos vertybės šimtmečius formavo mūsų tautos savastį ir jos lieka svarbiu orientyru pervartų drebinamame nūdienos pasaulyje", - įsitikinę debatų organizatoriai, kovo 23-iąją dieną 16 val. kviečiantys į Klaipėdoje įsikūrusį LCC tarptautinį universitetą, kuriame vyks pretendentų į prezidentus debatai.

Renginį moderuos žinomas apžvalgininkas, publicistas ir rašytojas Tomas Viluckas ir politologas Vytautas Sinica.

T. Viluckas paaiškino, kodėl yra svarbu žinoti, ar kandidatai į prezidento postą vadovaujasi krikščioniškosiomis vertybėmis.

Kaip kilo šių debatų idėja?

Krikščioniškoje aplinkoje šis klausimas kilo savaime, kadangi krikščionys yra aktyvūs šios visuomenės žmonės, jie nėra pakibę tarp žemės ir dangaus. Jie svarsto, už ką balsuoti. Tad ieškomi kandidatai, už kuriuos būtų galima atiduoti savo balsą. Ir išties ne viename pokalbyje kilo klausimas, kaip galima išryškinti kandidatų poziciją ir požiūrį į įvairius klausimus, susijusius su krikščionybe. Sumąstėme organizuoti debatus.

Ar galima suprasti, kad Jūs skenuosite kandidatus ir vertinsite juos per krikščioniškąją prizmę?

Pirmiausia bus žvelgiama į kandidatų vertybinę poziciją per krikščioniškąją pasaulėžiūrą. Tai nereiškia, kad kandidatams bus užduodami klausimai tikrinant jų katekizmines ar biblines žinias. Pirmiausia žvelgsime į jų vertybes. Beje, atkreipiu dėmesį, kad krikščionybė Lietuvoje yra vyraujanti. Būtent todėl ir sugalvojome debatus šia tema.

Ar prieš debatus domitės, ką kandidatai kalba apie krikščionybę? Galbūt kilo kokių nors provokuojančių klausimų?

Mūsų tikslas nėra provokuoti. Pagrindinis tikslas - išryškinti jų požiūrį. Žinoma, domėjimasis yra. Kadangi esu apžvalgininkas, tikrai domiuosi tiek kandidatų biografijomis, tiek jų mintimis. Yra įrašų socialiniuose tinkluose.

Tačiau nesiorientuojame į nė vieną kandidatą daugiau, nei derėtų. Laikomės principo, kad debatuose visiems kandidatams sudaromos vienodos galimybės pasisakyti, niekas nebus spaudžiamas, verčiamas ir panašiai.

Kandidatų į prezidentus debatai krikščioniška tema yra pirmieji Lietuvos istorijoje?

Taip, Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų istorijoje nėra buvę debatų, kuriuose kandidatai išskirtinai diskutuotų krikščioniškų vertybių tema. Žvelgsime į kandidatų programas ir poziciją per krikščionišką pasaulėžiūrą. Tie vertybiniai klausimai visuose debatuose vienu ar kitu atžvilgiu iškildavo, tačiau krikščioniška tema nebuvo suglausta į vieną vietą, ji atsirasdavo šalia kitų klausimų, pavyzdžiui, socialinių ar ekonominių.

Kokia yra ta krikščioniška pasaulėžiūra?

Krikščionybė - tai dviejų tūkstančių metų vertybių sistema. Ji sudaro Vakarų civilizacijos, kurioje mes gyvename, stuburą ir pagrindą.

Krikščioniškos vertybės apima tiek žmogaus, tiek bendruomenės elgesį, supratimą apie gėrį, teisingumą, kaip visuomenė turi tvarkytis, kokie turi būti šeimų santykiai, koks yra požiūris į gyvybę ir ekonominius santykius. Krikščionybė yra į tai išsirutuliojusi.

Žinoma, egzistuoja ir krikščioniškos bendruomenės. Turime net kelias krikščionybės kryptis. Tačiau egzistuoja pagrindiniai taškai, kurie būdingi visoms krikščioniškoms bendruomenėms. Būtent šių debatų metu ir bus siekiama į juos atkreipti dėmesį.

Ar šalies prezidentas privalo laikytis krikščioniškų vertybių todėl, nes krikščionybė yra vyraujanti?

Turime būti atsargūs su tokiais žodžiais kaip "privalo", kadangi kiekvienas žmogus yra laisvas. Krikščionybė teigia, kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą, o jo vienas bruožų - laisvė. Žinoma, kiekvienas politikas turi atsižvelgti į įvairių piliečių pasaulėžiūrą. Tačiau kyla klausimas, kaip pati visuomenė, rinkdama politikus, reaguos ir ko laukia iš kandidatų.

Pavydžiui, JAV buvo ne viena apklausa, kuri parodė, kad daugiau nei 70 proc. amerikiečių norėtų prezidento, kuris yra tikintis. Ir tik 10 proc. rinkėjų sutiktų, kad prezidentas būtų ateistas.

Jūs sakote, kad pasaulis yra drebinamas permainų. Ar su permainomis krikščionybė keičiasi?

Žinoma, pasaulis kinta ir pagrindinė šiuolaikinio pasaulio problema yra civilizacijų sandūra. Turime prisiminti rudenį Lietuvoje viešėjusio popiežiaus žodžius. Jis ne kartą ragino grįžti prie šaknų.

Čia kyla klausimas, kokios yra mūsų šaknys. Šiame pasaulyje, kuris yra taip drebinamas, vyksta civilizacijų sankirtos, kyla klausimas, kokios yra mūsų vertybės ir pamatai, ant ko mes stovime.

Kaip Lietuva save supranta? Kokiomis vertybėmis grįstas mūsų bendravimas? Manau, kad atsigręžimas į savo šaknis - tai galimybė atrasti tam tikrą balansą šiame pasaulyje.

Galima sakyti, kad būsimas prezidentas susidurs su iššūkiu atrasti tautos šaknis?

Būsimasis prezidentas šiuo metu išties turės spręsti šį klausimą. Europos Sąjunga esti kryžkelėje, todėl prezidentas veda tautą ir turi nuspręsti, kur sukti. Jei būtų išrinktas žmogus be aiškios moralinės ir vertybinės orientacijos, tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė susidurtų su didele problema. Tad, mano manymu, tai yra labai svarbu, kokios būsimo prezidento vertybės.