Rengiamasi pasidalinti 2,5 mln. eurų paramą

Rengiamasi pasidalinti 2,5 mln. eurų paramą

Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupė rengia 2014-2020 metų finansinio laikotarpio strategiją. Ja vadovaujantis bus skirstoma 2,5 mln. eurų parama įvairiems projektams įgyvendinti. Pats metas teikti pasiūlymus dėl strategijos ir galvoti apie projektų įgyvendinimą.

Vakar uostamiesčio Savivaldybėje pristatyta rengiama Klaipėdos regiono žuvininkystės vietos veiklos grupės (KRŽVVG) 2014-2020 m. strategija.

Šiuo finansiniu laikotarpiu ši grupė tikisi gauti iš Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės fondo 2,5 mln. eurų įvairiems projektams įgyvendinti. Pasak septynių narių iniciatyvinės grupės, rengiančios strategiją, atstovės Alinos Velykienės, galimas daiktas, kad pinigų bus gauta apie 4 mln. eurų, tad rengiama šiek tiek platesnė strategija.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad KRŽVVG įgyvendinant 2007-2013 metų finansinio laikotarpio projektus buvo sukurtos net 45 naujos darbo vietos. Kaip į siektiną dalyką meras atkreipė dėmesį į žvejų bendruomenės vieningumą. Ir praėjusiu finansiniu laikotarpių, ir dabar verda labai daug aistrų, tvyro vidinė įtampa.

Pasak V. Grubliausko, turime siekti bendro tikslo, kad visi šie pinigai liktų Klaipėdoje. Dėl finansavimui siūlomo projektų reikia diskutuoti, bet jau nusprendus juos įgyvendinti nebeturi būti kaišiojami pagaliai į ratus. Meras paragino pamiršti nuoskaudas ir imtis bendrų darbų.

KRŽVVG pirmininko Arvydo Žiogo teigimu, paramą pateiktoms paraiškoms skirstys grupės valdybos sudaryta darbo grupė. Mažiausia paramos suma - 10 tūkst. eurų, didžiausia - 200 tūkst. eurų. Projektai siekiant pelno bus finansuojami 50 proc., o likusi dalis - nuosavos lėšos.

Pelno nesiekiantiems viešosios paskirties objektams šiuo finansiniu laikotarpiu bus skiriama 80 proc. finansavimo, o 20 proc. turės sudaryti nuosavos lėšos. Šiuo laikotarpiu ES griežtina reikalavimus, praėjusiu laikotarpiu pastarieji projektai buvo finansuojami visu 100 proc.

Strategija dar nebaigta rengti. Darbo grupė išgrynino penkis prioritetus, į kuriuos būtų atsižvelgiama skiriant finansavimą: tvarus ekonomikos vystymas ir žvejybos konkurencingumo didinimas, žmogiškųjų išteklių plėtra, gamtos išteklių saugojimas, tvarios gyvenimiškos aplinkos kokybės gerinimas ir žvejybos kultūros paveldo išsaugojimas.

Pasak A. Žiogo, kadangi tai žvejų fondo finansinė parama, didžioji dalis lėšų, apie 65 proc., vis dėlto bus skiriama žvejybos sektoriui.

Susirinkusiems į grupės strategijos pristatymą buvo išdalintos anketos, siekiant išsiaiškinti, kam turėtų būti skiriami prioritetai. Pasak A. Velykienės, bus atliekama ir klaipėdiečių apklausa. Tikimasi apklausti apie 300 respondentų. Baigti rengti strategiją planuojama spalį. Tad dabar pats metas turintiems minčių teikti pasiūlymus.

Rugpjūčio 14-15 dienomis ketinama strategiją teikti Regiono plėtros tarybai tvirtinti, o rugsėjo 6-ąją - Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos.

Projektai teikiami finansavimui, A. Žiogo teigimu, pirmiausia turės atitikti tą strategiją. Tai bus vienas pagrindinių reikalavimų.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder