Pasak savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjos Mantės Černiūtės-Amšiejienės, šį gyvenamąjį kvartalą statyti ketinama todėl, kad klaipėdiečiai keliasi gyventi į rajonus. Norima jiems kažką panašaus pasiūlyti ir mieste ir taip juos susigrąžinti.
Kitas dalykas, aplinkinių vietovių gyventojams atsibodo ta nesutvarkyta teritorija, ištisi šabakštynai, jie norėtų, kad joje būtų kas nors statoma, pageidauja, ne tik vaikų darželių ar mokyklų, bet ir komercinių centrų.
Kadangi planuojama unikali vieta, miesto savivaldybė organizavo projektų konkursą, kuriame buvo pristatyti 5 projektai ir pasirinktas geriausias. Po derybų su pirmos ir antros vietos laimėtojais šį planą rengia UAB "Projus".
Kvartale siūloma statyti 5 tipų būstus. Pasak koncepcijos rengėjo UAB "Projus" vadovo Algirdo Svidersko, stengtasi teritoriją kuo labiau apsaugoti nuo gatvės įtakos. Prie pat gatvės rekomenduojama statyti vadinamuosius ekraninius daugiafunkcinius namus, neturinčius nė vieno lango į gatvės pusę, 4-5 aukštų terasinius namus su garažais ir kitos paskirties patalpomis.
Viena zona kvartale būtų skirta vienbučiams namams, kita blokuotiems, trečia - 3-4 aukštų daugiabučiams, dar kita - minėtiems ekraniniams, būtų ir "kiliminis" užstatymas.
Teritorijoje yra dvi pagrindinės ašys - natūraliai atsiradęs upelio slėnis ir naujai suformuotas pėsčiųjų bulvaras, kuris tarnautų ne tik šio kvartalo, bet ir visos Labrenciškės gyventojams. Tai būtų jungtis su šalia esančiomis vienuolyno zonomis. Apie tas dvi žalias zonas ir formuotųsi visa gyvenamoji erdvė.
"Norėjosi užtikrinti vaikų saugumą. Reikėtų pabandyti atsisakyti tranzitinių gatvių visoje šitoje 50 ha ploto teritoriją. Visas aptarnavimas vyktų tik akligatviais ir nė vienoje vietoje nebūtų kertamas pėsčiųjų takas", - pasakojo A. Sviderskas.
Problemiškas lieka mokyklos teritorijoje klausimas. Vienoje jai tinkančioje vietoje yra valstybinės reikšmės miškų žemė. Miškininkai joje esančių šabakštynų netvarko, bet, ko gero, savo žemės neatsisakys. Tad siūloma mokyklai numatyti kitą vietą, arčiau Medelyno gatvės, nors ten ir nėra vietos stadionui.
A. Sviderskas įsivaizdavo, kad viso šio kvartalo pastatai galėtų turėti šlaitinius stogus. Kiti architektai mano, jog galbūt visam kvartalui toks apribojimas neturėtų būti keliamas, svarbu, kad stogai būtų gražūs, galbūt būtų galima reikalauti, kad pastatų grupės turėtų vienodus stogus.
Teirautasi, ar nebūtų galima šiame kvartale įrengti tik vienbučius namus. M. Černiūtės-Amšėjienės teigimu, teritorija per gera, kad ją būtų galima atiduoti tik vienbučiams - esą tai jau būtų prašmatnu. Preliminariais apskaičiavimais, ir pasirinktajam viduriniam variantui savivaldybei reikėtų mesti apie 230 mln. Lt. Norint, kad į kvartalą ateitų verslas, reikia ir daugiabučių.
Tiesa, pasak Urbanistikos skyriaus vedėjos, tokio intensyvaus užstatymo kaip Dragūnų kvartale Medelyno kvartale tikrai neplanuojama.
"Miestas suinteresuotas, kad ši teritorija būtų vystoma darniai, kad sklypukai nebūtų pametami po vieną. Teisinė bazė tokiems dalykams Lietuvoje nėra palanki, bet mes bandome ieškoti išeities", - teigė M. Černiūtė-Amšiejienė.
Domėtasi, kaip bus suvaldytas kvartale tautiečių pomėgis apsitverti savo sklypą tvora. Vienas ekspertų prisipažino, kad patvirtintas projektas jam nepatinka ir kad kūdros vietoje tvorų jam jokios romantikos nekelia. Kito architekto manymu, turėtų būti ne kūdros su stovinčiu vandeniu, o siurbliais palaikomi kanalai. Kad nereikėtų drenavimo sistemos per visą kvartalą, siūloma atgaivinti upeliuką, kad jis nutekėtų į Danę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą