Prieš tris savaites vykusiame pasitarime atsakingoms institucijoms iki rugpjūčio 31 d. buvo pavesta pateikti Vyriausybės kanceliarijai išvadas apie padidėjusios oro taršos priežastis.
Pasitarime, kuriam pirmininkavo Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis, išklausius savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Aplinkos apsaugos departamento, sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos, susisiekimo ministerijų atstovų, kitų institucijų atstovų įvardytos momentinės ir ilgalaikės taršos prevencijos priemonės.
Nutarta kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe vykdyti bendrus veiksmus siekiant tinkamai vertinti ir valdyti aplinkos oro užterštumo priežastis, jį sumažinti.
Didelis dėmesys skirtas teisinio reglamentavimo tobulinimui. Siūloma pakeisti ūkio subjektų aplinkos monitoringą reglamentuojančius teisės aktus, atskiriant taršos kontrolės finansavimo ir organizavimo klausimus. Finansavimą turėtų užtikrinti ūkio subjektai, tačiau kontrolę turėtų vykdyti valstybinės oro taršos kontrolės įstaigos. Siūloma sudaryti teisinį pagrindą taikyti veiksmingas priemones siekiant užkirsti kelią atvirame lauke saugomų ir perkraunamų birių, dulkėtumą sukeliančių produktų patekimui už vykdomos ūkinės veiklos teritorijos ribų.
Prieita išvados svarstyti galimybę nutraukti III kategorijos šalutinių gyvūninės kilmės produktų ir dumblo naudojimą kompostavimo veikloje atviru būdu. Be kita ko, siūloma nustatyti reikalavimus įmonėms, kurių veikloje kyla oro taršos kvapais problema (pvz. AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Grigeo Klaipėda“, UAB „Branda LT“), veiklą vykdyti uždaru būdu, izoliuojant taršos šaltinį nuo aplinkos ir taikant tam atitinkamas saugos priemones (pvz. filtrus).
Nutarta pakeisti Lietuvos higienos normą EIN 121:2010 „Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore“ mažinant leistinų dalelių normą ir kitus susijusius teisės aktus, tobulinti Kvapų kontrolės gyvenamosios aplinkos ore taisykles.
Uosto direkcijai pasiūlyta dulkėtumą sukeliančių krovinių krovą perkelti toliau nuo gyvenamųjų teritorijų.
Toliau turėtų būti tęsiamas aktyvus bendradarbiavimas su savivaldybe, uosto direkcija, krovos kompanijomis, gyventojų bendruomenėmis ir kitais suinteresuotais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą