"Vakarų ekspresas" jau rašė apie minėtų objektų išsaugojimą. Vakar dėl to su vicemeru Artūru Šulcu atvyko pasikalbėti per 20 specialistų - archeologų, muziejininkų, piliavietės teritorijoje dirbančių rangovų ir kiti.
"Iš esmės tarėmės, ar darbai, kurie vyksta bokšto papėdėje ir po juo, ateityje nesutrukdys atstatyti bokšto, jei to norėtų ateities kartos. Diskutavome pusantros valandos ir sutarėme, jog kai kurie darbai, kurie trukdytų norint atstatyti bokštą, neskaitant konservavimo ir avarinių darbų, nebus atliekami.
Taip pat sutarėme, jog reikėtų atlikti pamatų giluminius tyrimus ir pasižiūrėti, ar jie atlaikytų, jei būtų statoma pilies bokšto replika ar muliažas iš tikrų plytų", - tvirtino A. Šulcas.
Susitikimo metu daugelis sutiko, jog apskritai reikėtų pradėti diskusijas dėl bokšto, o vėliau ir visos pilies atstatymo. Visgi tokie darbai geriausiu atveju galėtų prasidėti tik įrengus poternas ir atstačius šiaurinę bei rytinę kurtinas.
Rudenį uostamiestyje turinčioje vykti tarptautinėje konferencijoje apie Mėmelio pilies ateitį žadama svarstyti, kaip ją būtų galima atstatyti, kas bus eksponuojama viduje ir panašiai. Anot A. Šulco, iki tada būtų puiku pasiruošti ir šnekai dėl bokšto atstatymo.
"Nuskambėjo pasiūlymas pradėti rengtis, galbūt pradėti diskusiją politiniu lygmeniu. Kai kam atrodo, jog pilyje darbų tempas sulėtėjęs, daug rausiamasi žemėje ir galbūt jau laikas tiestis į saulę", - tvirtino A. Šulcas ir svarstė, ar ne laikas pradėti rengti architektūrinius visos pilies atstatymo konkursus, kad būsimoje konferencijoje būtų galima pasižiūrėti, ar tinkama linkme judama.
Beje, dėl ilgos diskusijos apie bokštą beveik neliko laiko pasišnekėti apie archeologų rastą viduramžiais statytą namelį ir gatvę. Buvo diskusijų, kaip būtų galima eksponuoti radinius - galbūt žmonėms juos leisti apžiūrėti pro stiklą, o galbūt net sudaryti galimybę nusileisti ir apžiūrėti namelį iš vidaus. A. Šulcas žada, jog bus surengtas dar vienas susitikimas šių radinių likimui aptarti.
Teigiama, jog pilies bokštas buvo pastatytas 1540 m. ir dėl to Lietuvoje laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių. Bokšto, kuris anksčiau atliko kalėjimo funkciją, aukštis tuo metu siekė net 37 metrus ir jis tuo metu buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje.
Rašyti komentarą