Ne visi jaunuoliai su mokykla atsisveikina tik po baigiamųjų egzaminų: per anksti iš švietimo sistemos iškrentančių vaikų bei paauglių, kurie neįgyja išsilavinimo ir neranda darbo, problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Klaipėdos miestas ją nagrinėja drauge su partneriais Švedijoje bei Lenkijoje.
Drauge su Vekšės miesto meru Bo Franku, Bornholmo (Danija) savivaldybės tarybos nare Maria Fromseier Kjaergaard bei nevyriausybinės organizacijos „Friendly Sopot“ (Lenkija) atstove Anna Łukasiak V. Grubliauskas konferencijos metu dalyvaus apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje jaunimo švietimui, užimtumui bei profesiniam ugdymui Baltijos regione.
Konferencijos metu bus apžvelgti trys projektai, įgyvendinti Kronobergo apskrityje, kurios centras yra Vekšė, bei skirtus pagerinti jaunimo užimtumą. Viename iš jų Vekšė bendradarbiavo su Klaipėdos bei Sopoto savivaldybėmis – partneriai dalijosi informacija bei atliko situacijos tyrimus savo miestuose. Planuojama, kad šio, parengiamojo, projekto rezultatų pagrindu bus inicijuotas bendras veiksmų planas ir ilgalaikis bendradarbiavimas.
Sumažinti mokslus apleidžiančių jaunuolių skaičių bei didinti jaunimo užimtumą – vienas iš Europos Sąjungos 2020 metų strategijos prioritetų. Europos Komisija neseniai publikuotose rekomendacijose akcentuojama, kad Danija, Lietuva, Lenkija bei Švedija turi skirti daugiau dėmesio šiai temai.
Iš daugiau kaip 18 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų bei jaunuolių Klaipėdoje mokyklos dėl įvairių priežasčių nelanko per 1200. Tiesa, šis skaičius aprėpia ir tik formaliai problemos paliestus jaunuosius klaipėdiečius, kurie su tėvais išvyko gyventi į užsienį – jie į sąrašus patenka, nes tebėra įtraukti į valstybės gyventojų registrą.
Tačiau ši priežastis nėra vienintelė. Klaipėdoje atlikta apklausa parodė, kad nebelankyti mokyklos neretai paskatina pedagogų pastabos, aktyvi sportinė veikla, kurią sunkiai sekasi derinti su bendrojo lavinimo pamokomis, bendraamžių užgauliojimas, nusivylimas savo gabumais, taip pat ir ankstyvas nėštumas. Su problemomis susiduria ne vien prasčiau besimokantieji – krizinėse situacijose atsiduria ir moksleiviai, kurių mokymosi rodikliai yra geri.
Beje, praėjus kiek laiko, įgyti bendrąjį išsilavinimą dažną iš jų paskatina artimo žmogaus palaikymas, noras tobulėti, suvokimas, jog menkas išprusimas gali tapti kliūtimi autoritetui savo šeimoje bei spraga įgyjant profesiją.
„Kaimyninių regionų patirtis rodo, kad esame lydimi panašios problematikos, tad neabejoju, jog rastume ir visiems tinkančių arba adapuotinų priemonių. Šiuo atvžilgiu itin įdomi atrodo skandinavų praktika rengti trumpalaikius, kelių savaičių trukmės, profesinio rengimo kursus, kurie užtikrina greitą įsitraukimą į darbo rinką, – mano uostamiesčio meras. – Be to, nors Klaipėdos statistika nėra dramatiška, vis dėlto skaičiai sukrečia. Tai darsyk atskleidžia, jog šios problemos yra visuomenės dėmesio užribyje, todėl svarbu jas laiku iškelti.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą