Atverstoje byloje V. Titovas kaltinamas mirusiojo atminimo paniekinimu, tam tikros žmonių grupės kurstymu. Posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos istorikas, publicistas Arvydas Anušauskas ir žurnalistas, politinis apžvalgininkas Marius Laurinavičius, V. Titovas pateikti parodymus žodžiu atsisakė.
Į posėdį susirinko nemažai visuomenininkų, tad prieš jam prasidedant Klaipėdos apylinkės teisme situaciją stebėjo būrys policijos pareigūnų.
Tiesa, posėdyje nedalyvavo A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė. Ji teismui atsiųstame rašte teigė patyrusi daug moralinio skausmo, tad prašė bylą atversti jai nedalyvaujant. Toks prašymas buvo patenkintas.
Prieš posėdį V. Titovas teigė, kad į teismą atvyko ginti savo pozicijos. Jam pateiktus kaltinimus politikas vadino politiniu persekiojimu.
"Visi žmonės turi teisę reikšti savo nuomonę laisvai ir dėl to nebūti persekiojami. <...> Manau, šis teismas ne tik mano, bet ir 7 procentų klaipėdiečių, kurie balsavo tarybų ir merų rinkimuose. Ar eis prokuratūra prieš savo tautą?" - klausė V. Titovas.
Pasak prokuroro Simono Genio, V. Titovas, menkindamas partizanų vadą ir skleisdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, veikė sistemingai. Byloje inkriminuotos penkios nusikalstamos veikos, o padarytų veiksmų - apie 20.
"Kaltinimai pakankamai dideli. Buvo naudojama neapykanta, žeminanti kalba, neva tai Lietuvoje gyvuoja nacistinės partijos. Paprastai kalbant, teigiama, kad kas Titovo nepalaiko, tie yra tarsi fašistai", - teigė S. Genys.
Specialistų apklausoje pasisakęs politologas M. Laurinavičius pritarė prokuroro teiginiui, kad V. Titovas, skleisdamas dezinformaciją, tai darė sistemingai.
"Tai yra Rusijai naudingos dezinformacijos kampanijos dalis. Titovas šioje kampanijoje dalyvauja sąmoningai", - apklausoje sakė M. Laurinavičius, kuris pridėjo, kad taip priešinama visuomenė ir kenkiama nacionaliniam saugumui.
O štai A. Anušauskas apklausoje priminė sovietų laikotarpio KGB metodus, kaip buvo siekiama sąmoningai primesti nebūtus kaltinimus A. Ramanauskui-Vanagui ir partizanų judėjimui. Pasisakant A. Anušauskui posėdžio salėje keletas visuomenininkų turėjo savo nuomonę, tad teisėja žodiniu įspėjimu kibirkštis numalšino joms nespėjus įsiplieksti.
Po specialistų apklausos teisėja V. Titovo vis pasiteiravo dėl galimybės pasisakymus pakomentuoti, tačiau Tarybos narys demonstratyviu gestu ranka parodė, kad nekalbės.
V. Titovas dėl savo pasisakymų nepalankaus verdikto sulaukė praėjusių metų rudenį, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad politikas sulaužė priesaiką. Užbėgdamas įvykiams už akių, V. Titovas savo noru atsisakė Tarybos nario mandato.
Šių metų kovą V. Titovas siekė Klaipėdos mero posto. Iš 12 kandidatų jis liko ketvirtas, surinkdamas kiek daugiau nei 7 procentus rinkėjų balsų. Jis su kitu visuomeninio rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" nariu gavo vietą naujai išrinktoje Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą