Savanorių nuomone, toks valdžios sprendimas išskersti šernus yra neracionalus. Valdžios planai iki 90 proc. sumažinti šernų populiaciją praktiškai yra neįmanomi – niekas neskirs tiek laiko ir pinigų, kad tai būtų atlikta. Išvaikyti šernai neužilgo vėl sugrįš, o visų pasaulio šernų neišnaikinsi. Neoficialiais šaltiniais remiantis net ir patys medžiotojai tokiomis žudymo akcijomis nelinkę tikėti. Tokios skerdynės yra tik politinis žaidimas, žaidžiamas tam, kad susidarytų įspūdis, jog kažkas yra daroma. Ir kai tokios priemonės pradedamos taikyti miesto teritorijoje, miestiečių poilsio zonoje, tai jau peržengia ribas. Iššaudyti visus dešimt Girulių miške gyvenančius šernus dėl tokių priežasčių yra nebūtina.
Keista, kad taip skubotai priimami sprendimai, apie kurių pasekmes turbūt nespėta pagalvoti. Pavyzdžiui, prielaida, kad iššaudžius šernus (jei visgi pavyks sumažinti jų populiaciją) ir prasidėjus medžioklės sezonui, taikikliai bus nukreipti į tuos, kurių dar bus likę – kanopinius miško žvėris. Apmažinus pastarųjų, ir taip aštri vilkų žalos problema šalyje dar labiau paaštrės, nes vilkai pritrūks grobio ir dar aršiau puls naminius gyvulius. Šernai turi ir kitų vaidmenų miške, nei tik pozuoja prieš medžioklinį šautuvą. Išknisdami miško paklotę jie padeda sudygti kai kuriems augalams, ėda kenkėjus, tokius, kaip grambuoliai. Tokių ryšių, žmonėms žinomų ir nežinomų, yra begalės. Ar valdžia pasirengusi kovoti su pasekmėmis?
Savanorių nuomone, į gamtą reikia kuo mažiau kištis. Pernelyg išaugusias populiacijas normaliai funkcionuojančioje ekosistemoje sureguliuoja plėšrūnai, ligos. Bet kai žmogus sugalvoja, kad jis gali gamtą reguliuoti geriau, tada ir pasipila panašios problemos. Ekologinio klubo savanoriai beveik neabejoja, jog maro židiniai yra kiaulių fermos. Šįkart – nebūtinai Lietuvos. Bet ar šernų šėrimas Lietuvos miškuose pasenusiais maisto produktais, vežamais į medžioklės plotus, nėra panašu į didelę viešą kiaulidę? Baisu pažiūrėti į miške suverstą tortų krūvą – maistą, kurio laukiniams žvėrims ragauti išvis nereikėtų. Jei ne šis afrikietiškas maras, tai galimas dalykas, būtų tik laiko klausimas, kada būtų užregistruotas pirmasis lietuviško maro atvejis. Būtent ten, protestuotojų nuomone, turėtų krypti valdžios žvilgsniai ir uždrausti laukinių žvėrių šėrimą miškuose.
Teatralizuota protesto akcija siekiama atkreipti valdžios dėmesį į problemą, išreikšti visuomenės nepritarimą tam, kas šį šeštadienį vyks Klaipėdos miesto teritorijoje ir paskatinti sprendimus priimančiuosius daugiau dėmesio skirti prevencijai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą