Uosto gilinimas: kur dėti užterštą gruntą?

Gilinant Klaipėdos jūrų uosto laivybos kanalą, didžioji dalis molingo dumblo laidojama jūroje – maždaug 10-20 kilometrų nuo kranto, švariu gruntu papildomi paplūdimiai.

Daugiausiai rūpesčių dėl itin alavu užteršto dumblo, kurio nemažai susikaupę Vakarų  laivų gamyklos akvatorijoje ir prie Malkų įlankos. Tokio užteršto dumblo – maždaug penktadalis nuo viso iškasamo grunto. Nedidelis jo kiekis supiltas į maišus ir laikomas Jūrų uosto aikštelėje, didžioji dalis dar plūduriuoja mariose.

„Kalbame apie kenksmingas, pavojingas atliekas – alavo atliekos, tai pavojingos atliekos. Ir apie uosto zoną, kur tos atliekos viršija normas 6 ir  daugiau kartų. Suprantamas uosto interesas išvalyti ir pigiausiu būdu vežti į jūrą ir laidoti, tai galime turėti liūdnų pasekmių“, – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Aplinkos ministerija nuo kitų metų sausio buvo numačiusi sugriežtinti reikalavimus uosto grunto užterštumui. Tuomet, vietoje penktadalio, į jūrą nebūtų galima pilti daugiau nei trečdalio iškasamo grunto. Tačiau uostui toks tvarkymas būtų itin brangus, tad ministerija sugriežtintus reikalavimus atidėjo trejiems metams.   

„Aš nevertinčiau, kad ministerija atsitraukia, kadangi nėra surasta sprendimo, kaip tvarkyti užterštą gruntą toksiškomis ir pavojingomis medžiagomis. Tai – laikinas sprendimas atidėti, kol nėra sprendimo įvesti griežtesnes normas. Bet ką mes sutarėm, kad užterštas gruntas, kuris atsiranda dėl toksinių medžiagų patekimo į Kuršių marias, jis nebus laidojamas atviroje jūroje“, – kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

„Mes labiausiai užterštą gruntą išsiurbsime, pateiksime į aikštelę, susandėliuosime didžiuliuose maišuose, ir apdorosim cheminiais reagentais, kad surištų kenksmingas medžiagas. O likusį gruntą, kuris plaukioja, kuris ne toks užterštas, bet jo negalima  skandinti jūroje, tai mes norim surasti tuos kelius, kaip jį būtų galima panaudoti“, – pasakojo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

„Galima būtų svarstyti kokių naujų teritorijų kūrimą, statant, tiesiant kelius panaudoti dumblą ir tas yra daroma. Teko pačiam dirbti tarptautiniame projekte. Mes, mokslo bendruomenė, žinoma, galime pasiūlyti sprendimus, bet tai dažniausiai atsiremia į finansų sieną“, – apgailestavo Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojas dr. Sergejus Suzdalevas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitete nutarta, kad bus sudaryta dviejų ministerijų – Aplinkos ir Susisiekimo – darbo grupė, kuri turės pateikti siūlymus, kaip galutinai sutvarkyti užterštą gruntą iškastą iš Klaipėdos jūrų uosto.