Miesto Tarybos komitetuose pradėtas svarstyti siūlymas pritarti Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP) keitimo koncepcijos antrajam variantui. Yra parengti keturi koncepcijos variantai, kuriuose atsižvelgiama į keturis ruošiamo Klaipėdos uosto BP variantus. Jie numato minimalią uosto plėtrą, plėtrą pietinėje uosto dalyje, plėtrą statant išorinį uostą ties Melnrage ir maksimalią uosto plėtrą - tiek pietinėje, tiek šiaurinėje miesto dalyje.
Savivaldybės administracija mano, kad racionaliausias ir labiausiai uosto ir miesto plėtrą subalansuojantis būtų antrasis miesto BP koncepcijos variantas. Tačiau tiek Susisiekimo ministerija, tiek Uosto direkcija, tiek Uosto taryba jau yra pasisakiusios už maksimalią uosto plėtrą.
Savivaldybės administracijos siūlymui pirmadienį bendru sutarimu pritarė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai, o vakar - ir Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas. Balsuojant susilaikė tik jo narė Lilija Petraitienė.
Lemiamą žodį šiuo klausimu turėtų tarti miesto Taryba.
Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila vakar atkreipė dėmesį į tai, kad visų variantų schemose yra parodytas Girulių gyvenvietės apvažiuojamasis geležinkelis. Jį planuojama iškelti iš Girulių ir naują trasą tiesti per dabartinį mišką, labiau į rytus, Labrenciškės link.
ATSIBUDO. Naujame miesto bendrajame plane vėl žadama numatyti dar prieš dešimtmetį politikų palaimintus planus geležinkelį iškelti iš Girulių ir naują trasą (ruda punktyrinė linija) tiesti per dabartinį mišką, labiau į rytus, Labrenciškės link. Tačiau tai dabar pradėjo kliūti kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams.
A. Vaišvilos manymu, tikrai nereikėtų kirsti didžiulių miško plotų. Be to, geležinkelis priartėtų prie Labrenciškės, kurios gyventojai būtų nepatenkinti.
Tačiau posėdyje dalyvavę Savivaldybės administracijos atstovai, galima sakyti, sutriko, nes geležinkelio iškėlimo iš Girulių gyvenvietės idėjai miesto Taryba pritarė jau prieš dešimt metų. Tai numatyta ir dabartiniame miesto BP, patvirtintame 2007 m. Juo vadovaujantis buvo parengtas ir specialusis planas, ir detalieji planai, buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas - pereiti visi planavimo lygmenys ir išleista nemažai pinigų. Jau yra parengtas ir Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcijos bei antrojo geležinkelio kelio tiesimo techninis projektas.
Taip padaryta, nes miestas atsižvelgė į uosto poreikius - gylis šiaurinėje uosto dalyje padidėjo, krovinių kiekis nuolat auga. Įgyvendinant antrąjį uosto plėtros variantą prognozuojama, kad krova Klaipėdos uoste padidės tris kartus, tad manoma, kad Girulių gyventojai nebepakeltų tokio krovinių kiekio ir reikėtų iškelti šią gyvenvietę kur nors kitur. Be to, Klaipėdos savivaldybė dar siekia, kad Giruliams būtų suteiktas kurortinės gyvenvietės statusas.
Visgi komiteto pirmininko nuomone, Savivaldybei nereikėtų tenkinti geležinkelininkų užgaidos dėl to, kad "3 minutėmis pagreitėtų jų sąstatų judėjimas". Tačiau Savivaldybės administracijos atstovų teigimu, tokia rekonstrukcija nebuvo geležinkelininkų iniciatyva, jie visai nenorėjo investuoti į geležinkelio linijos iškėlimą.
A. Vaišvila nenorėjo patikėti tuo, kad traukinys jau gerokai nuvažiavęs į priekį, žadėjo patikrinti, ar tikrai visa tai jau padaryta. Jis siūlė pritarti antrajam miesto BP koncepcijos variantui tik su pastaba dėl Girulių geležinkelio. Tačiau kiti komiteto nariai susilaikė šiuo klausimu, tad tokia pastaba į protokolą nebus įrašyta.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą